Pagalba ukrainiečiams – kaip broliams

Pagal vystomojo bendradarbiavimo paramos programas Lietuva Ukrainoje vykdo daugelį projektų, kuriais siekiama skatinti eurointegracijos procesus, ekonomikos augimą, mažinti socialinę atskirtį, didinti įvairias institucijų kompetencijas ir pan. Tačiau pastaruosius pusantrų metų, Ukrainoje prasidėjus kariniam konfliktui, šiai šaliai yra itin svarbi humanitarinė pagalba.

Mūsų šalyje gyventojų yra dukart mažiau nei Ukrainoje vien nukentėjusiųjų nuo karo,tačiau Lietuva pagalbai šiai šaliai stengiasi skirti kiek įmanoma daugiau dėmesio.

Sugriauti milijonų gyvenimai

Lietuva nuo pat 2014 m. vasario, kai Ukrainoje prasidėjo revoliucija, oficialiai ir tvirtai remia naująją šalies valdžią, siekiančią vesti Ukrainą europėjimo, o ne dar didesnio artėjimo su Rusija keliu.

Karinio konflikto padariniai baisūs: dar vasario Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos duomenimis, Rytų Ukrainoje 1,6 mln. žmonių buvo netekę namų arba tapę pabėgėliais, daugiau nei 10 proc. jų sudaro vaikai. Nuo 2014 m. vasario per metus apie 600 tūkst. ukrainiečių prašė kaimynių ir kitų šalių (Rusijos, Baltarusijos, Moldavijos, Lenkijos, Vengrijos bei Rumunijos) suteikti prieglobstį. Po išpuolių Donecko regione sugriauti ne tik namai, bet ir infrastruktūra. Skirtingais skaičiavimais, šalyje skubios humanitarinės pagalbos metų pradžioje reikėjo apie 5 mln.ukrainiečių. JT parengė humanitarinės pagalbos planą, pagal kurį keliais etapais pagalba turi būti suteikta 3,2 mln. ukrainiečių.

Lietuva skyrė šimtus tūkstančių

Kaip apibūdina už vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai politikos vykdymą atsakinga Užsienio reikalų ministerija (URM), vystomojo bendradarbiavimo politika – tai visų išsivysčiusių šalių neatskiriama užsienio politikos dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą bei socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. Humanitarinė pagalba ir parama, ypač karinių konfliktų pažeistoms šalims, yra svarbi šios politikos dalis.

Lietuva 2015 m. Ukrainai humanitarinės pagalbos skyrė už maždaug 166 tūkst. eurų. Pagal URM pateiktą informaciją, 2015 m., reaguodama į Europos Komisijos Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos generalinio direktorato vadovo kreipimąsi dėl humanitarinės pagalbos iniciatyvos Ukrainai, Lietuva į Ukrainą pristatė humanitarinės pagalbos siuntą už 83 532 eurų sumą (iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tvarkomo valstybės rezervo: 50 elektrinių šildytuvų, 100 sulankstomųjų lovų, 100 žieminių miegmaišių, 2 elektros generatorius, 10 kuro krosnelių, 10 palapinių, iš Ūkio ministerijos tvarkomo valstybės rezervo – 2 tūkst. vilnonių užklotų). 2015 m. vasario 5 d. Ukrainai nugabenta būtiniausių medikamentų ir medicininės įrangos už 42 825 eurus (iš Sveikatos apsaugos departamento tvarkomo valstybės rezervo). Per šiuos metus priimtas gydytis 21 sužeistasis iš Ukrainos (kariai, savanoriai, civiliai).

Šių metų balandžio 16 d. užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus įsakymu Lietuva skyrė 40 tūkst. eurų Tarptautinei migracijos organizacijai humanitarinei pagalbai priverstinai perkeltiems ir gyvenamosios vietos netekusiems asmenims Ukrainoje teikti.

2014 m. Lietuvos (valstybės institucijų) suteikta humanitarinė pagalba Ukrainai sudarė daugiau kaip 315 tūkst. eurų. Pernai Lietuva priėmė gydytis 43 sužeistuosius iš Ukrainos, o dar tiek pat gydyta privačiomis lėšomis.

Padedame našlaičiams

Lietuva, vykdydama įvairius paramos ir pagalbos projektus, stengiasi ypatingą dėmesį skirti karinio konflikto metu nukentėjusiems vaikams. Taip keliolikai ukrainiečių vaikų buvo sudaryta galimybė mokytis Lietuvoje, nes Ukrainoje jie šios galimybės neteko.

Praėjusių metų spalį Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą iš Vyriausybės rezervo fondo skirti 330 tūkst. litų vaikams, nukentėjusiems nuo karinio konflikto Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose, mokytis Lietuvoje. Šie vaikai – tai penkiolika moksleivių iš Donecko ir Luhansko sričių, našlaičiai, kurių tėvai žuvo karinio konflikto metu. Šiose Ukrainos srityse mokyklos yra sugriautos arba nešildomos, tad pamokos nevyksta.

Premjeras Algirdas Butkevičius tada užtikrino, kad lėšos bus naudojamos vaikams mokyti, prižiūrėti, apgyvendinti, maitinti, komunalinėms ir kitoms paslaugoms – tai yra sveikatos draudimo, mokymo priemonių įsigijimo, vasaros poilsio organizavimo ir kitoms išlaidoms padengti, cituojama URM pranešime. Moksleiviai Lietuvoje mokėsi iki šių mokslo metų pabaigos.

Viena ryškiausių pasaulyje

Lietuvos visuomenės ir politikų palaikymas Ukrainai pasauliniame kontekste itin ryškus, ir ne tik materialus, bet ir moralinis. Aiškios pozicijos skelbimas padeda lengviau užtikrinti ir paramos skyrimą. Nors neišvengiamai atsiranda kritikų, kurie teigia, kad „maža Lietuva tampo didelei Rusijos meškai už ūsų“, ši nuomonė nepersveria dėl panašios savo pačių valstybės praeities solidarumą su ukrainiečiais jaučiančių lietuvių palaikymo.

Lietuvos nuomonė ne kartą garsiai nuskambėjo ir iš didžiausia politine tribūna vadinamų JT Saugumo Tarybos (ST). Lietuvos nuolatinė atstovė JT ambasadorė Raimonda Murmokaitė dienraščiui yra sakiusi, kad Lietuva, būdama laikinoji JT narė, turi unikalią progą drauge su euroatlantiniais partneriais iš aukščiausios JT tribūnos skelbti ir ginti mus jungiančius demokratijos, teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms principus. „Gindami Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą JT bei kitose tarptautinėse organizacijose, mes giname ir mūsų pačių valstybės bei tautos gyvastį ir likimą. Sutapimas, kad būtent mes esame ST tokiu ypač sudėtingu metu, tačiau tai labai svarbus sutapimas. Niekas kitas geriau neatstovaus mūsų interesams, esant išorinei grėsmei, nei mes patys, – sakė J.E. R.Murmokaitė. – Nuolatinis dėmesys krizei Rytų Ukrainoje padeda išlaikyti tarptautinių veikėjų dėmesį ir paramą Ukrainai, yra naudingas JT pastangoms užtikrinti krizės monitoringą bei ieškoti galimų šios krizės sprendimų, kad ir kaip tai sunku būtų, primena tarptautinei bendruomenei apie įvykdytus nusikaltimus bei skatina siekti atsakomybės už juos, užtikrina, kad Krymo aneksijos klausimas nebūtų ištrintas iš tarptautinės darbotvarkės.“