Opozicijos vietos slaptų pažymų komisijoje tuščios neliks

Trečiadienį „tvarkiečių“ seniūno Petro Gražulio skundą dėl atstovų į komisiją nedelegavusių konservatorių nagrinėjusi komisija bendru sutarimu patvirtino, jog Seimo statuto nuostatoms jie nenusižengė, o parlamente tęsiant procesą iš pradžių reikia patvirtinti komisijos narių skaičių, tada – jos konkrečią sudėtį.

„Komisija priėmė sprendimą, kad sudarant komisiją pirmiausia reikia nustatyti komisijos narių skaičių, tada sudėtį pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą. Jei laiku pasiūlytų kandidatų į komisijos narius sąrašas nepakankamas, taikoma Seimo statuto 71 straipsnio 4 dalis, t.y. papildyti ir pasiūlyti kitus narius“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė EPK pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.

Minima Seimo statuto nuostata sako, jeigu laiku pasiūlytų kandidatų į komisijos narius sąrašas nepakankamas, po vieną papildomą kandidatą posėdžio metu gali žodžiu siūlyti frakcijos, po jų – ir kiekvienas Seimo narys, kol bus reikiamas kandidatų skaičius.

Valdančiųjų iniciatyva pradėti parlamentinį tyrimą dėl slaptų pažymų naudojimo parlamente gegužės pradžioje strigo dėl pačių iniciatorių kreipimosi į Etikos ir procedūrų komisiją (EPK), kurie prašė įvertinti atstovų į komisiją nepasiūliusius konservatorius.

Seime svarstant nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo atlikti parlamentinį tyrimą pranešta, jog opoziciniai liberalai ir konservatoriai atsisako į laikinąją tyrimo komisiją deleguoti savo atstovus. Tačiau opozicijos lyderis Andrius Kubilius tada pareiškė, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai nespėjo apsvarstyti klausimo dėl narių delegavimo į komisiją, nes projektas netikėtai įtrauktas į neeilinio posėdžio darbotvarkę.

Sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis“ siūlo daugiau kaip pusė, daugiausia valdančiajai koalicijai priklausančių Seimo narių.

Pagal projektą, komisija turėtų tirti, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą, kai esą tam įtaką bandė daryti politikai. Taip pat siūloma ištirti, kas ir kuo remdamasis pareiškė, kad vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą. Be to, komisija turėtų vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.

Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.