Opozicija nepritaria siūlymui dėl nepaprastosios padėties: tai būtų pertekliniai ribojimai

Ekspremjero teigimu, jei valdantieji parlamentui siūlys įvesti nepaprastąją padėtį būtent pasienio savivaldybėse, o ne – kaip buvo siūlyta dar vasarą – pasienio ruože su Baltarusija, jis agituos ir savo frakcijos kolegas projekto nepalaikyti.  

„Grįžkime į vasaros laikotarpį. Atsiradus krizei, aš ir siūliau iš karto įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože – iki 5 kilometrų nuo valstybės sienos Vyriausybės tvarka nustatytoje teritorijoje. Tada nebūtų reikėję žaisti nei su neeiline sesija, nei su papildomais įstatymais, numatančiais šiek tiek kitaip, nei yra nepaprastoji padėtis. Tuo metu buvo visiškas blaškymasis ir bandymas išvengti sprendimų“, – Eltai komentavo S. Skvernelis.

Nėra jokios prasmės nepaprastosios padėties įvesti savivaldybėse. Tai yra pakankamai didelė teritorija ir jos atžvilgiu ribojimų nustatinėti nereikia.

Pasak ekspremjero, nėra prasmės nepaprastosios padėties skelbti pasienį su Baltarusija turinčiose savivaldybėse. Anot jo, pakaktų, jei šis teisinis režimas būtų pritaikytas tik pasienio ruože.

„Nėra jokios prasmės nepaprastosios padėties įvesti savivaldybėse. Tai yra pakankamai didelė teritorija ir jos atžvilgiu ribojimų nustatinėti nereikia“, – sakė politikas.

„Tai būtų pertekliniai ribojimai. Tai susiję su žmonių judėjimu, su galimybe patekti. Ką reiškia pasienio savivaldybė? Vilniaus rajonas taip pat yra pasienio savivaldybė. Įvesime ribojimą, kuris palies trečdalį Vilniaus priemiesčių? Arba Šalčininkų ir Druskininkų savivaldybės. Juk problema (dėl nelegalių migrantų – ELTA) gali būti tik pasienio ruože“, – teigė S. Skvernelis, pridurdamas, kad siūlymas dėl nepaprastosios padėties pasienio savivaldybėse prasmę turi tik tuo atveju, jei yra neatskleistų duomenų apie esamą situaciją.

„Jeigu turi kitokių duomenų, duomenų, kodėl to reikia, tai ministerija turėtų juos pateikti“, – sakė ekspremjeras.

Dėl to, neslepia S. Skvernelis, jis ir savo vadovaujamos frakcijos kolegas agituotų nepalaikyti valdančiųjų siūlymo, jei šie, kaip pirmadienį informavo A. Bilotaitė, kalbėtų apie nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse.

„Tegul teikia, bet jei kalbės apie pasienio savivaldybes, tai, manau, tikrai bus sunku mūsų pritarimą gauti“, – sakė politikas.

„Mes frakcijoje dar nesvarstėme, bet jei svarstytume, aš būčiau tas žmogus, kuris agituotų už tai, kad nebūtų plečiamas toks teisinsis režimas į savivaldybes“, – akcentavo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vidaus reikalų ministerijos siūlymą Lietuvos pasienio su Baltarusija savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį. Ministerija šio žingsnio siūlo imtis reaguodama į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bando šturmuoti valstybės sieną. Opozicijos atstovų teigimu, kol kas įstatyme numatytų sąlygų, reikalingų nepaprastosios padėties įvedimui, nėra. Parlamentarų įsitikinimu, įtemptą situaciją pasienyje galima valdyti ir šiuo metu galiojančios ekstremalios situacijos sąlygomis.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

A. Širinskienė: stebiuosi ministrės mistiniu pasitikėjimu

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė skeptiškai vertina Vidaus reikalų ministerijos siūlymą pasienio savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį. Pasak Seimo narės, nepaisant sudėtingos padėties pasienyje su Baltarusija sąlygų, reikalingų įvesti nepaprastąją padėtį, nėra.

„Šiuo metu dar tikrai nėra tų sąlygų, kurios yra pagal Nepaprastos padėties įstatymą reikalingos, kad ji būtų įvesta. Aš tik primenu, kad įstatymas reikalauja, jog turi kilti grėsmė konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai ir šios grėsmės būtų neįmanoma pašalinti nepanaudojus kitų priemonių“, – Eltai teigė A. Širinskienė.

„Šiuo atveju kol kas kitos priemonės tikrai nėra panaudotos ir netgi nepabandytos panaudoti, o Lietuvos kariuomenės įgalinimą mes jau esame įteisinę dar rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kai tik kilo diskusijos, kad yra reikalingas didesnis Lietuvos kariuomenės įsijungimas“, – pridūrė ji.

Aš matau tokį supanikavimą, kai visą laiką, kai tik panika kyla, pradedama kalbėti apie nepaprastąją padėtį, galbūt šiek tiek net ją suniveliuojant.

Seimo narė kelia klausimą, kokias priemonės, VRM požiūriu, yra reikalingos, kurių nebūtų galima panaudoti neįvedus nepaprastosios padėties.

„Kariuomenę pasitelkti galima, šaulius įstatymas pasitelkti leidžia, VSAT tarnyba jau dabar stiprina pajėgumus pagal esamus teisės aktus. Tai kyla klausimas, ką tokio duos nepaprastoji padėtis: Ar komendantūrų steigimas yra reikalingas? Na, jeigu ministrė įrodys, kad tai padės išspręsti veržimąsi per sieną... Bet šiuo atveju įstatymas numato labai griežtas sąlygas“, – atkreipė dėmesį ji.

Todėl A. Širinskienė stebisi vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės „mistiniu pasitikėjimu nepaprastąja padėtimi“.

„Aš matau tokį supanikavimą, kai visą laiką, kai tik panika kyla, pradedama kalbėti apie nepaprastąją padėtį, galbūt šiek tiek net ją suniveliuojant“, – sakė „valstiečių“ atstovė.

A. Sysas: reikėtų pasigilinti į situaciją, kol kas poreikio tam nematau

Siūlymo pasienio savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį nepalaiko ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas.

„Reikėtų pasigilinti į situaciją. Kol kas mes neturime duomenų, koks yra susikaupęs migrantų skaičius, kuris yra prie Lenkijos sienos. Aš manau, kad Seimas neatostogauja, posėdžiauja, tai tą sprendimą galima priimti labai greitai, jeigu tikrai situacija būtų grėsminga. O kol kas nematau reikalo priimti tokį sprendimą", – Eltai sakė A. Sysas.

R. Tamašunienė: šalyje kol kas pakanka ekstremalios situacijos

Regionų frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė siūlymus įvesti nepaprastąją padėtį taip pat vertina kritiškai. Anot jos, šalyje užtenka esančios ekstremalios situacijos pasienio ruože.

„Reikia galvoti apie nepaprastosios padėties įvedimą, kai bus pateikti konkretesni duomenys apie tai, kas vyksta šiuo metu Lenkijoje. Reikėtų išgirsti visus argumentus, nes šiuo metu pasienyje yra pasitelkiama kariuomenė, įvesta ekstremalioji situacija ir kol kas to pakankama“, – sakė R. Tamašunienė.

Jei būtų imtasi griežtesnių priemonių, Regionų frakcijos seniūnė siūlytų pasirinkti ne nepaprastąją padėtį, o išplėsti ekstremalią situaciją visoje šalyje. Anot jos, atsakomybė turi būti paskirstyta visoms savivaldybėms.   

„Yra ekstremali situacija, kurią galima paskelbti visoje valstybėje ir dalintis ta migracijos krizės našta tarp visų savivaldybių, kaip ir turėtų būti (...). Nepaprastoji padėtis realiai įvedama karo sąlygomis, tai, man atrodo, geriau būtų krizėmis prigąsdintai visuomenei parodyti, kaip situacija yra valdoma ir parodyti planą, kaip yra konkrečiai organizuojama veikla, o ne dar labiau gąsdinti“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pirmadienį pranešė, kad, reaguojant į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje su Baltarusija, jos vadovaujama ministerija Vyriausybei siūlys įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse.

Įtampą prie Lenkijos pasienio kelia šimtai Baltarusijos teritorijoje susitelkusių ir valstybinę sieną šturmuoti ketinančių migrantų.