- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei trečdalis Seimo narių per pirmąjį savo darbo pusmetį parlamente viešai pasisakė vos po keliolika kartų. Tarp jų yra ir tokių, kurių balso kolegos taip ir neišgirdo. Nepaisant to, patys parlamentarai savo darbą vertina teigiamai, tačiau politologų nuomonė šiuo klausimu kitokia.
Tyla – gera byla?
Sėdėti ir tylėti.
Panašios pozicijos Seime laikosi kone penktadalis išrinktųjų, kurie per pirmąjį savo darbo parlamente pusmetį pasisakė mažiau nei dešimt kartų.
Seimo nariai klaipėdiečiai Irina Rozova pasisakė 9 kartus, Gintaras Vaičekauskas – 8, Dainius Kepenis – 7, Algimantas Kirkutis – 2.
Seimo nariai Lauras Stacevičius ir Alfredas Stasys Nausėda nekalbėjo nė karto.
Pastarasis, beje, turėjo rimtą pasiteisinimą. Politiką balandžio mėnesį pakirto sunki liga, todėl iki sesijos pabaigos jis posėdžiuose nedalyvavo, tačiau nuo rudens vėl kibs į darbą.
Tyliausias iš visų klaipėdiečių – parlamentaras A.Kirkutis mano, kad ne viešas kalbėjimas Seime liudija politikų darbų kokybę ir kiekybę.
"Seime – 141 nuomonė, kuri reiškiama vienu metu, tad nėra taip paprasta susiorientuoti. Mano manymu, kalbėti reikia tada, kai gali pasakyti ką nors naudingo. Regis, kinų išminčius Lao Dzė kažkada yra pasakęs, kad, jei gali nekalbėti, geriau nekalbėk. Man pasirodė, jog Seime ir mintys reiškiamos, ir įstatymai priimami padrikai, matyti, kad trūksta "išnešiotų gimdymų", aplink tik "pirmalaikiai gimdymai". Tad, manau, geriau kalbėti mažiau, bet prasmingiau", – įsitikinęs A.Kirkutis.
Politikas priminė, jog pats dirbo daug nekalbėdamas, dalyvavo svarstant 13 įstatymo projektų, įkūrė Sveikos gyvensenos, sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitetį, vardijo kitus nuopelnus ir pasiekimus.
"Chirurgo darbas yra sunkesnis už Seimo nario, bet visko galima išmokti, viskam reikia laiko ir supratimo", – dėstė A.Kirkutis, manantis, kad ne pasisakymai ir vieši kalbėjimai Seimo darbe svarbiausi.
Ginčuose gimsta tiesa
Kitas klaipėdietis Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas, priešingai nei A.Kirkutis, pagal kalbėjusiųjų aktyvumą parlamente pastarąjį pusmetį pateko į pirmąjį penketuką. Jis pasisakė 160 kartų.
Šį Seimo naujoką pralenkė tik jo tėvas, partijos kolega Eugenijus Gentvilas, kalbėjęs 161 kartą, konservatorius Jurgis Razma, išreiškęs savo poziciją 188 kartus, bei Seimo oratorystės lyderiai – "valstietis" Povilas Urbšys ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys, pasisakę po 196 kartus.
"Visokių žmonių būna, pasitaiko, kurie daug šneka, bet mažai daro, kiti – atvirkščiai. Bet tikrai su "valstiečiais" į Seimą yra patekę žmonių, kurie – tik lojalūs "armijos kareiviai", ir jie iš esmės vykdo tą politiką, kuri yra padiktuota. Tačiau tokių tylenių, manau, pasitaiko kiekvienoje kadencijoje. Man parlamentas pirmiausia – viešų diskusijų erdvė. Politikai tam ir yra, kad reikštų savo nuomonę, rinkėjai žinotų, ką jie galvoja ir ką darys. O jei ateini tik "mygtukų spaudyti", nežinau, ar tai tikro politiko priedermė", – svarstė S.Gentvilas.
"Šitas Seimas rimtesnis"
S.Gentvilui pasirodė, kad šis Seimas yra rimtesnis, lyginant su praėjusios kadencijos, kai dominavo Darbo partija ir "tvarkiečiai".
"Nors ir kaip kritikuotume "valstiečius", jie tikrai atėjo ne tam, kad išvogtų šitą valstybę. Jų supratimas yra savotiškas, ir jie jį bando įtvirtinti. Manyčiau, jie gero linkintys Lietuvai. O prieš tai buvusiame Seime buvo žmonių, kurių veiksmai kėlė abejonių, ar jie nori, kad mūsų šalyje būtų geriau gyventi", – dėstė S.Gentvilas.
Mokosi daryti gerus darbus?
Pasak dar vieno klaipėdiečio Seimo nario Naglio Puteikio, viešas kalbėjimas parlamente yra labai svarbus dalykas, nes dažnai tenka ginti savo nuomonę ir įtikinėti kolegas balsuoti vienu ar kitu klausimu.
"Visuomenėje arba kolektyve negali būti visi vienodai aktyvūs. Kai kurie savo gebėjimus reiškia ir uždavinius įgyvendina tylomis, o kiti, atvirkščiai – įtikinėdami kolegas. Pats aš mėgstu agituoti, ginčytis, pateikti argumentus. Kiti yra tyleniai, bet tai nereiškia, kad jų darbo kokybė yra prastesnė", – mano N.Puteikis.
N.Puteikis šį darbo Seime pusmetį vertina labai gerai, esą naujokai sparčiai mokosi ir, to nebuvo anksčiau, "jie nori išmokti daryti gerus darbus".
"Jie mokosi ne sukčiauti, ne verslą sukti iš įstatymų priėmimo, ne dovanas priiminėja iš suinteresuotų struktūrų, o nori visuomenei padėti. Jei būčiau mokytojas, sakyčiau, kad tokios klasės dar nebuvo. O skandalai yra mokymosi dalis", – pabrėžė N.Puteikis.
A.Bilotaitė tapo mama
Per pastarąjį naujojo Seimo darbo pusmetį Lietuvą krėtė ne tik skandalai parlamente.
Šalies žmones labai sujaudino netikėta Seimo nario, buvusio televizijos diktoriaus Roko Žilinsko mirtis.
Jį nuo birželio 14 d. pakeitė partijos kolega, redaktoriumi save laikantis Andrius Navickas.
Išbuvusi vos daugiau nei du mėnesius Seime, sausio pabaigoje po kilusių dar neregėtų "debošų" mandato atsisakė "valstiečių" atstovė Greta Kildišienė, kurios istorija bene labiausiai pakirto rinkėjų pasitikėjimą "valstiečiais" ir jų lyderiu.
Dar dviem parlamentarams – Mindaugui Basčiui ir Kęstučiui Pūkui po Seimo nariams garbės nedarančių incidentų (vienas įtariamas ryšiais su svetimos valstybės specialiosiomis tarnybomis, kitas – seksualiniu priekabiavimu) irgi gresia atstatydinimas.
Jų likimas paaiškės rudenį.
Gera šios kadencijos žinia – konservatorė Agnė Bilotaitė liepos 28 d. susilaukė sūnaus.
Iki pat nėštumo pabaigos moteris aktyviai dirbo. Parlamentarė ir toliau ketina derinti motinystę su darbu Seime.
"Kadangi vaiko auginimo atostogos Seimo nariams nenumatytos, derinsiu darbą su motinyste. Motinystė tikrai netrukdo parlamentaro darbui, čia nėra ką ir diskutuoti. Jei tokie klausimai kam nors kyla, vertinčiau tai kaip mamos, užimančios tam tikras pareigas, diskriminaciją", – pastebėjo A.Bilotaitė.
Komentaras
Lauras Bielinis
Politologas
Vertindamas pirmojo pusmečio Seimo darbą, sakyčiau, kad yra daug chaoso. Iš tiesų, tas parlamento darbas buvo daugiau susietas ne tiek su klausimų, reikalingų valstybei, sprendimu, kiek valdančiųjų savo pozicijos įtvirtinimu kitų frakcijų atžvilgiu. Taigi tos ambicijos, tos problemos, kurios kyla partijos viduje, tapo viso Seimo problemomis. Didžiąją dalį jų mes ir matėme. Pagal pateiktą statistiką, kai kurie parlamentarai mažai reiškė viešą savo nuomonę, tačiau nedramatizuočiau, kad kai kas mažai kalba, nes kiekvienas klausimas turi būti išdiskutuotas frakcijoje, o frakcijos vardu ir yra daromi vieši pareiškimai. Bet šiuo atveju, kalbėdami frakcijos vardu, politikai nekalbėjo to, ką reikėjo kalbėti. Kalbama buvo labai paviršutiniškai. Mes matome, jog priimti sprendimai reikalauja taisymo. Akivaizdu, kad "valstiečių" daugumai sudėtinga daryti kokius nors rimtus sprendimus. Lyginant su praėjusios kadencijos Seimo darbo pradžia, to pagreičio dabar nėra. Suprantu, kad kiekviena pradžia turi savo problemų, tačiau ši kadencija ypač lėta, nedalykiška, daug klausimų buvo analizuojama iki galo neįsigilinus, neturint bendros nuomonės frakcijose. Net tie, kurie pristatė klausimus, iki galo nesugebėjo akcentuodami išsakyti savo pozicijos. Manau, kad rudeniop mes turėsime kitokį vaizdą, bet neturiu didelių iliuzijų, nes matau, kad "valstiečių" frakcija nėra organizuota ir dar ilgai spręs savo vidines problemas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją14
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada18
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti74
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti12
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos11
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...