Naujasis sveikatos ministras: kyšių nedaviau ir negavau (interviu)

  • Teksto dydis:

– Ar, Jūsų manymu, tai yra piktnaudžiavimas? Ar su tuo reikia kovoti?

– Aš nežinau, ar tai yra piktnaudžiavimas, aš sakyčiau, kad tiesiog sudarytos tokios sąlygos ir galimybės. Matyt, kad tai nėra įstatymo pažeidimas, ir aš suprantu verslą – kuris verslas nenori uždirbti ir kuris nesinaudoja galimybėmis, jeigu jos yra suteiktos. Čia valstybė turi galvoti, kaip su tuo tvarkytis.

– Dabar čia Jūsų uždavinys.

– Tai ir galvosime, ką daryti. Vienas iš klausimų – tas pats papildomas savanoriškas sveikatos draudimas, kuriam šiandien nėra apibrėžto objekto. Jeigu žmogus yra pasiturintis, jis nori papildomai draustis, valstybė galėtų pagalvoti, kaip apibrėžti tą objektą. Ką aš, drausdamasis papildomai, sumokėdamas asmeninius pinigus, už tai gaučiau. Nes valstybė ir šiaip už mano mokamus mokesčius privalo užtikrinti privalomąją bei būtinąją pagalbą, bet ji nėra iki galo apibrėžta.

– Kalbate kaip liberalas. Buvęs ministras Vytenis Andriukaitis buvo linkęs suskaičiuoti kiekvieną 0,2 etato ir bausti medikus, dirbančius per daug darbų.

– Aš nežinau, ar aš esu labai liberalas, aš kaip ir esu laikomas „talibu“, bet šitoje srityje nemanau, kad baudimai yra priemonė. Jeigu mes sudarome tokias sąlygas ir kas nors jomis naudojasi, tai nežinau, ką čia bausti.

– Bet ar esama situacija iš principo keistina?

– Aš manau, kad keistina. Privatus sektorius turi turėti savo vietą, bet ji turi būti aiškiai apibrėžta. Neturi valstybė dėl to nukentėti. Jeigu žmogus gali sau leisti, tai mes turime sugalvoti, kokiu būdu žmogus gali gauti paslaugas.

Žmonės kartais įsivaizduoja, kad apsidraus papildomu draudimu, ir visos paslaugos bus suteiktos kur nors privačiai. Nebus, nes joks privatus gydymo centras nebus pajėgus suteikti, pavyzdžiui, vėžio gydymo paslaugų. Jos yra be proto brangios, kur techniką valstybė nelabai gali sau leisti nusipirkti. Kad galėtų tai sau leisti privatūs – to nebus. Čia ir atsiranda atskyrimo klausimas.

Kiek man teko bendrauti, šalys įdomių sprendimų priima. Aš nežinau, kiek realu tai Lietuvoje padaryti. Pavyzdžiui, priimti sprendimą už valstybės pinigus nekompensuoti tų problemų, kurios kyla natūraliai su amžiumi. Pavyzdžiui, silpsta regėjimas ir tai yra susiję su amžiumi, ir okulisto paslaugos, jeigu nėra kitos, ligos, pavyzdžiui, glaukomos, tai visą kitą žmogus turi dengti pats.

– Bet gal tose šalyse yra kitokia socialinė padėtis?

– Būtent ir šneku, kad dažniausiai tai daro pasiturinčios šalys, ir tai yra socialiai labai jautrūs klausimai. Bet gal tai gali būti papildomo savanoriško draudimo objektai, kad galėčiau ką nors daugiau gauti. Tai yra sudėtinga diskusija.

– Senėjimo padariniai galėtų tapti papildomo draudimo paslaugomis?

– Ta diskusija nėra paprasta, bet ją teks vystyti, jeigu norime įlieti legalių pinigų į sistemą. Yra galvojančiųjų, gal įteisinti vokelius, aš nemanau, kad juos reikia įteisinti, nes tada gal teisinsime ir policininkams vokelius, gal dar kam nors. Jeigu gerai dirba, ko neatsilygint… Bet jeigu mes norime įlieti legalių pinigų į sistemą, tai papildomas savanoriškas sveikatos draudimas yra vienas iš būdų. Tik turėsime susitarti, ką draudžiame. Būtinąją pagalbą vis tiek teiksime, nes tai ir Konstitucinis Teismas įpareigoja.

– Dėl valstybinių įstaigų ir eilių prezidentė yra pasiūliusi pataisas, kurios numatytų baudas įstaigoms, kurios nesusitvarko su eilėmis, nesuteikia paslaugų per numatytą laiką. Ar manote, kad tokios pataisos įgyvendinamos ir ar tai yra būdas kovoti su eilėmis?

– Jeigu sveikatos priežiūros paslaugų įstaiga neturi tikslo susitvarkyti su eilėmis, jinai greičiausiai niekada ir nesusitvarkys. Visą laiką mes turėsime pasiaiškinimą, kad eilės yra visur. Iš tikrųjų jos ir yra visur, visose šalyse. Mūsų mentalitetas yra labai įdomus ir lietuvaičiai greitai supranta, kad čia nėra taip labai blogai, kai nuvažiuoja į Jungtinę Karalystę arba į kitą šalį ir supranta, kad ir priėmimo skyriuje reikia palaukti. Nes jeigu yra daug žmonų, jie yra sugrupuojami į tokius, kuriems reikia neatidėliotinai suteikti pagalbą, nes žmogui kitaip gresia mirtis, ir į tokius, kurie gali pabūti valandą ar dvi.

Mes vis dar turime tokius atvejus, kai žmonės, pabuvę 15 minučių, rašo skundą, kad tuoj pat neaptarnavo. Neturime „nuvažiuoti“ nei į vieną pusę, nei į kitą. Iš tikrųjų žmogus neturi laukti konsultacijos, kuri jam būtina, kelis mėnesius, tarkime, onkologo arba kardiologo, bet su eilių tvarkymu nebus labai paprasta. Yra keli būdai: pirmas – vadybinis, kai įstaiga sprendžia klausimus žiūrėdama į personalo didinimą, žiūrėdamas, ar yra, kas gali suteikti tas konsultacijas, jeigu jos būtinos, pritraukdamos specialistus.

Mes iki šiol turime dideles poliklinikas, kur pirminis lygis yra „sukibęs“ su antriniu. Tada atsitinka, kad šeimos gydytojas, kuris turėtų 80 proc. problemų išspręsti pats, dėl įvairių priežasčių – gal dėl nesaugumo ar laiko trūkumo – žmones siunčia pas specialistus, nors didelės dalies tų siuntimų nereikia. Galų gale žmonės patys yra tiek savimi pasitikintys ir gerai „žinantys“, ko jiems reikia, kad jie siuntimų tiesiog išsireikalauja savotiškai grasindami šeimos gydytojui, kad jie persirašys pas kitą, jeigu šitas neduos siuntimo. Tada mes sukuriame nesibaigiantį mechanizmą, kai tų žmonių yra daug pas specialistus, nors jiems nereikia ten būti. Tada ten nebepatenka tie, kuriems būtinai reikėtų.

Dar būna tokių dalykų, kai žmonės užsiregistruoja ir neateina, nes randa kokią nors privačią konsultaciją, o į to žmogaus vietą užregistruoti nieko nebegali, bet tai jau vadybiniai klausimai.

Toliau – jeigu mes norime sumažinti eiles pas tą patį šeimos gydytoją, turime galvoti, gal jis mažiau pacientų turėtų turėti. Gal reikia skaičių pamažinti, tam reikėtų parengti šeimos gydytojų galbūt daugiau, reikės pasižiūrėti į specialistų planavimą. Nes jeigu šeimos gydytojas turi apie 2 tūkst. žmonių, tai įsivaizduokime, kai ateina kokia nors gripo epidemija arba laikas, kai visi ateina tikrintis sveikatos, yra sudėtinga, žmogui gali tekti palaukti.

Galima spręsti ir per išmaniąsias slaugytojas – slaugytojoms suteikiant daugiau galimybių, nes jos galėtų padaryti labai daug darbo, kurį dabar daro gydytojas. Kitose šalyse jos iš tikrųjų daug darbo nuveikia tokio, kuo pas mus užsiima gydytojai.

Toliau – elektroninių paslaugų teikimas. Pavyzdžiui, vaistų išrašymas, kurie išrašomi metais, jeigu sergama kokia nors lėtine liga, ir pacientas eina pas šeimos gydytoją, nes jam reikia vaistus prasitęsti. Elektroninių paslaugų diegimas leistų išvengti dalies tokių žmonių, kurie ateina tik dėl to, kad tai yra proceso etapas. Jeigu mes sugebėtume paplėtoti mobilios sveikatos technologijas, pavyzdžiui, padidintą kraujospūdį turintiems žmonėms uždėti daviklį, kad šeimos gydytojas realiai matytų, tas kraujospūdis koreguojasi ar ne, jam saugu yra pratęsti tuos vaistus nemačius žmogaus ar ne, tokiu būdu mes galėtume jau tų žmonių nebevarinėti po šeimos gydytojo kabinetus.

Vienas iš tokių sprendimų, kurį galima paminėti kaip pavyzdį, – nedarbingumo sergantiems gripu išdavimas neateinant į įstaigą, neapkrečiant visų kitų sėdinčiųjų.

Žodžiu, turint gerų norų, galima išspręsti. Tik mes esame truputį paranojiški, sistemoje pridėliota krūva saugiklių, tonos popierių, kuriuos gydytojai turi pildyti. Aš labai gerai atsimenu, kai mus mokino, sakydavo, kad ligos istorija rašoma prokurorui. Tam, kad jeigu bus koks nors skundas, kad tikrai būtų parašyta, ką jūs paskyrėte ir padarėte, kad paskui nebūtų pykstama ir taip toliau. Kol mes šitų bėdų neišspręsime, visi ir pildys tas tonas popierių. Elektroninių paslaugų diegimas leistų supaprastinti tą pačią kontrolę, priežiūrą, kaip tos paslaugos atliekamos, ar žmogui iš tikrųjų padedama. Elektroninių paslaugų plėtra leistų eiles mažinti gana reikšmingai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

prastas

prastas portretas
blogas daktaras - todėl ir nedavė, andriukaitis paklaustas tą patį atsakė.

Ona

Ona portretas
Netikiu,netikiu,netikiu. Kysius - dovanas ir ima,ir duoda. Neveltui sakoma: "kol bus kas duoda,bus ir kas ima." Yra tikra tiesa ir yra daugmaz taksos. NEZINOTE ? Sventuju nera. O priezastis -ieskokit patys,sededami valdzioje. Jau apjuodino savaja partija ( L.,L., L. gaila) pati Degutiene ir apsikakojo pati piktai teksdama p. Maldeikienei,kad ji (Degutiene - gydytoja ir t.t.) ,kai tarpininkavo Razmai. O ka, ar tikrai rajone gydytojai prasti? Nera tinkamu gydymo priemoniu? Ir ,ar tiesa,kai pries kazkiek metu K. Glaveckui uzsienyje atliko sirdies operacija (aisku, butina gelbeti zmogu(-nes) ,bet...uz mokesciu moketoju lesas?? Protekcijos, "valdiskos" lesos - "ponam".Reiskia kalta valdzia - rupinkites visais pilieciais ir visur,kad nereiketu ieskoti protekciju,duoti kysiu. !!!! Jus,"paprasyti pagalbos " skubate gelbeti saviskius,GAL ? ir uz aciu. Na o kiti gelbstisi,kaip kas ismano. GEDA. Nereikia meluoti i akis,demonstruoti savo pranasuma,ponai gydytojai,sedintys valdzioje.

o kokį

o kokį  portretas
šūdą mala apie eilės gydytojai sėdi be darbo nes neleidziama dirbti negali skirti daugiau talonų nes už juos ne apmokama sukamos lietuviškos aferų aferos žmonės mulkinami kaip besugalvoja valdziazmogiai ir
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių