NATO gynybos ministrai tarėsi dėl būsimos NATO vadovavimo struktūros

Briuselyje NATO gynybos ministrai trečiadienį aptarė esminius NATO vadovavimo struktūros adaptavimo parametrus, kurie taps pagrindu galutiniams sprendimams dėl NATO vadovavimo struktūros.

Gynybos ministrai nustatė principinę būsimosios NATO vadovavimo struktūrą, jos veikimo pagrindus bei naujos struktūros įgyvendinimo kryptis. Ministrai sutarė, kad bus įkurta nauja Jungtinė vadavietė, kuri bus atsakinga už jūrų kelių saugumą ir užtikrins galimybę greičiau permesti pastiprinančias pajėgas iš Šiaurės Amerikos į Europą. Taip pat bus įsteigta už logistiką ir karinį mobilumą atsakinga vadavietė, kuri užtikrins sklandų sausumos pajėgų judėjimą Europoje kolektyvinės gynybos atveju. Be to, bus įkurtas naujas kibernetinių operacijų centras.

„Esminis NATO vadovavimo struktūros adaptacijos uždavinys - sudaryti sąlygas Aljansui greitai ir užtikrintai atremti tiek konvencines, tiek hibridines grėsmes“, - sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Galutinio sutarimo dėl naujos struktūros, įskaitant naujų vadaviečių geografinę lokaciją ir įgyvendinimo terminus, laukiama NATO gynybos ministrų susitikime birželį ir NATO vadovų susitikime liepos mėnesį.

Paskutinį kartą NATO vadovavimo struktūra buvo adaptuota 2011 m., tačiau naujos saugumo grėsmės ir iššūkiai paskatino Aljansą adaptuoti savo struktūrą, kad gebėtų tinkamai atsakyti taikos, krizės ir karo metu.

Briuselyje NATO gynybos ministrai aptarė ir visų Aljanso šalių naštos pasidalinimą. R. Karoblis pabrėžė, kad supranta sąžiningo įsipareigojimų ir finansinės naštos pasidalinimo svarbą siekiant bendrų NATO Aljanso tikslų. „Būdama viena iš arčiausiai Rytinės Aljanso sienos esančių valstybių, Lietuva ėmėsi ryžtingų sprendimų greitai padidinti savo gynybos finansavimą - nuo 2018 m. gynybos biudžetui skiria 2 proc. nuo bendrojo šalies biudžeto“, - pranešime spaudai cituojamas ministras.

Lietuva yra tarp sparčiausiai gynybos finansavimą didinančių šalių. 2017 m. Lietuva gynybai skyrė apie 1,8 proc. BVP, o 2018 m. gynybos biudžetas turėtų siekti 2 proc. BVP.

Be gynybos biudžeto didinimo, Lietuva taip pat prisideda prie dalyvavimo NATO, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos operacijose ir misijose. Šiuo metu 9 tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne tarnauja apie 120 Lietuvos karių.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių