Ministerijos laikysis nustatyto kurso

Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų darbų sąrašuose išskirti prioritetai kitais metais nesikeis. Daugiausia dėmesio sulauks kelių priežiūra ir saugumas juose, daugiabučių modernizacija bei atliekų tvarkymas.

Prioritetų sąraše – saugumas

Susisiekimo ministerija kitąmet planuoja stiprinti eismo dalyvių kontrolę, taip pat žada mesti dar daugiau pastangų eismo dalyvių švietimui saugumo klausimais. Valstybinės reikšmės keliuose turėtų būti įrengti pirmieji bandomieji daugiafunkciai pažeidimų kontrolės postai, apie kuriuos puse lūpų prabilta prieš pusmetį.

Transeuropinio transporto tinkle per kitus metus žadama rekonstruoti 26,7 km kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis, 17,7 km kelio Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga. Taip pat planuojama nutiesti Panemunės miesto rytinį, 4,183 km ilgio aplinkkelį. Eismo saugumo ir aplinkosaugos priemonių sąraše įtrauktos keturių sankryžų rekonstrukcijos.

Ateinančiais metais ketinama baigti Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektą, keli didelės apimties projektai ruošiami įgyvendinti.

Vėžė pasieks Kauną

Iki 2015-ųjų pabaigos planuojama nutiesti "Rail Baltica" europinės vėžės geležinkelio liniją iki Kauno. Vilniaus aplinkkelyje, geležinkelio ruože Kyviškės–Valčiūnai bus tiesiamas antrasis kelias.

Ateinančių metų pradžioje pradės veikti intermodalūs terminalai Vilniaus ir Kauno viešuosiuose logistikos centruose. Šiuo metu jie baigiami įrengti.

Žadama gerinti laivybos sąlygas Klaipėdos uoste, jame didinti gylius, plėtoti regioninės laivybos infrastruktūrą.

Ministerija žada skirti dėmesį vietovėms, kuriose rinka negali užtikrinti naujos kartos interneto prieigos. Kitais metais bus rengiama sparčiojo plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūros plėtros studija – bus atlikta detali esamų plačiajuosčio ryšio tinklų analizė ir nustatytos vietos, kuriose turės būti įrengta nauja plačiajuosčio ryšio infrastruktūra – šviesolaidinės linijos ir telekomunikacijų bokštai.

Trumpins procedūras

Aplinkos ministerija ketina toliau skirti daug dėmesio daugiabučių modernizavimo programoms: koordinuoti projektų rengimą ir įgyvendinimą, užtikrinti projektų įgyvendinimo kokybę statybos metu tikrinant statybos produktų bei statybos darbų technologijos atitiktį statinio projektui. Ministerija žada teikti techninę ir organizacinę pagalbą savivaldybėms rengiant viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo investicijų planus.

Toliau planuojama mažinti procedūrų skaičių ir trumpinti laiką, reikalingą verslui gauti statybos leidimus.

Planuojama tęsti atliekų valdymo ir tvarkymo sistemos, orientuotos į atliekų susidarymo mažinimą, atliekų rūšiavimą, kompostavimą, perdirbimą ir jų panaudojimą energijai gauti, modernizavimą.

Bus nustatyta mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne pašalintomis atliekomis skaičiavimo, mokėjimo ir lengvatų suteikimo tvarka. Taip pat bus koordinuojamas ir ES bei valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimas: konteinerių, kompostavimo dėžių biologiškai skaidžioms atliekoms surinkti ir kompostuoti pastatymas.

Palies ir žvejybą

Iki kitų metų vidurio Aplinkos ministerija žada parengti žemės gelmių išteklių naudojimo strategiją, kurioje bus numatyti būdai, kaip skatinti išteklius tausojančią gavybą, nenaudojamų išteklių apsaugą.

Be to, ketinama suformuoti žemės gelmių išteklių gavybos kontrolės sistemą: nustatyti kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo sąlygų vykdymo kontrolės tvarką, kuria vadovaujantis bus sugriežtinta žemės gelmių išteklių naudojimo priežiūra ir kontrolė.

Kitąmet planuojama inventorizuoti apleistas kasybos darbais pažeistas žemes ir parengti jų sutvarkymo planą.

Taip pat planuojama parengti Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimo projektą. Juo ketinama aiškiai reglamentuoti žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarką.

Pagaliau Aplinkos ministerija parengs Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo pakeitimo projektą ir nacionalinių teisės aktų projektus, kuriuose bus nustatyti Lietuvos, įskaitant atskirų šalies ūkio sektorių indėlį, įsipareigojimai ribojant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Kitos ministerijų naujienos

Aplinkos ministerija informavo, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. visiems miško valdytojams nustatyti privalomieji 5 proc. atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Dabar tokius atskaitymus moka tik valstybinio miško valdytojai.

Susisiekimo ministerija numato, kad nuo 2015 m. rugpjūčio verslas ir gyventojai galės naudotis 64 savivaldybių institucijų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis visose Lietuvos savivaldybėse. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos kartu su viešąja įstaiga "Versli Lietuva" ir Kauno, Alytaus miestų bei Ignalinos rajono savivaldybėmis įgyvendina projektą, kuris leis verslininkams naudotis tam tikromis valstybės ir savivaldybių administracinėmis paslaugomis elektroniniu būdu. Lapkričio mėnesį baigtas pagrindinis projekto etapas: į elektroninę erdvę perkeltos 42 administracinės paslaugos.