- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gana greitas Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos buvo ir pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino nuopelnas, teigta penktadienį per parlamente vykstančią konferenciją, skirtą paminėti dvidešimtosioms Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metinėms.
"1991 metų liepos 29 dienos Lietuvos ir Rusijos sutartį bei 1992 metų rugsėjo 8 dienos susitarimus, sąžiningą jų įvykdymą reikėtų vertinti kaip Rusijos prezidentė Boriso Jelcino politikos kursą, siekiant atitaisyti sovietinės imperijos kaimyninėms valstybėms padarytas neteisybes ir naujus Rusijos santykius su jomis grįsti demokratiniais pagrindais, tarptautinės teisės normomis ir principais bei tarpusavio pasitikėjimu", - konferencijoje Seime kalbėjo buvęs derybų su Rusija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo vadovas Česlovas Stankevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad prie "ankstyvo ir sklandaus" kariuomenės išvedimo iš Lietuvos reikšmingai prisidėjo Vakarų valstybės, visokeriopai skatindamos Rusiją ir teikdamos jai materialinę pagalbą, ypač butų perkeliamoms karių šeimoms statybai Rusijoje.
"Tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos pasitraukė 1993 metais, tai yra metais anksčiau nei iš Vokietijos bei kitų kai kurių Europos valstybių, buvo visos Lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės pastangas vainikuojanti sėkmė", - teigė jis.
Buvęs Aukščiausios Tarybos pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis irgi sėkmės istorija vadino sovietų kariuomenės išvedimą iš atkurtos Lietuvos valstybės per trumpą laiką, nors pabrėžė, kad ši sėkmės buvo "nušlakstyta ir Sausio 13-osios laivės gynėjų krauju".
"Tarp esminių sėkmės veiksnių visada būna ir palankių išorės situacijų, kuriomis pavyksta pasinaudoti. Tarp šių - dar ir asmeninės vadovų, pavyzdžiui, Rusijos vadovo Boriso Jelcino ir jo aplinkos žmonių, savybės", - kalbėjo V.Landsbergis.
Jo teigimu, šis Rusijos vadovas buvo neveidmainis, mėgo laikytis žodžio, elgtis garbingai.
"Prisimenu įtikinėjimus ir Vakaruose, ir Lietuvoje iš kairės, kad B.Jelcinas - bereikšmis, o mūsų problemos raktai esą (Michailo) Gorbačiovo kišenėje", - pasakojo V.Landsbergis.
Europarlamentaras kartu pabrėžė, kad Kremlius tuomet nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos.
"Kaip tik 1990 metais Kremlius aktyviai piršo naujos sąjungos koncepciją. Jo vadovai, ilgai auklėti mąstyti vien jėgos ir klastos parametrais, nesuprato, kaip ta bejėgė Lietuva nekapituliuoja. Tai jiems, ko gero, kliudė suvokti tikrovę ir pasiūlyti naujų spąstų, pavyzdžiui, dalinę nepriklausomybę su liekančia draugiška svetima kariuomene. Nenorėdami atiduoti nieko, atidavė viską, patys žlugo ir turėjo išeiti", - dėstė V.Landsbergis.
Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos buvo baigtas 1993 metų rugpjūčio 31 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi16
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų7
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...
-
Seimo NSGK pirmininku konservatoriai siūlo skirti A. Pocių4
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nauju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku siūlo skirti Arvydą Pocių. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...