- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis mano, kad nelegaliems migrantams, tapusiems Baltarusijos režimo politinio spaudimo įrankiu, žmogaus teisių principai neturėtų būti taikomi. Pasak jo, Lietuva daro per mažai, kad kovotų su nelegalios migracijos priežastimis.
„Tai, ką mes darome Lietuvoje, yra kova su pasekmėmis. Mes turime žiūrėti, ar pakankamai darome kovai su to, kas dabar vyksta, priežastimis. Kovai su priežastimis mes darome tikrai per mažai ir to nepakanka. O dėl kovos su pasekmėmis visada galime šnekėti, ar čia mažiau maisto duoti ar daugiau, bet reikia aiškiai tiems žmonėms įvardinti, kad Lietuva nebus ta rojaus valstybė ir nebus keliu į Europos Sąjungą, tai čia ir tvorų statymas ir įstatymų nuostatų griežtinimas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.
Tai šitoje vietoje žmogaus teises mes turime pamiršti ir labai aiškiai įvardinti, kad mūsų žmonių teisės yra daug svarbesnės, nei tų, kurie leidžia save naudoti kaip įrankį politiniam spaudimui XXI amžiaus viduryje.
„Darbietis sako nesutinkąs su Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas pasirašiusiu, tačiau daug kritikos dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų išsakiusiu prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak A. Mazuronio, žmogaus teisių principai neturėtų būti taikomi, kai nelegalūs migrantai yra pasitelkiami politinio spaudimo tikslams.
„Visiškai nesutinku su prezidentu, kai jis sako, kad čia kažkokias žmogaus teises reikia įžvelgti. Kokios čia žmogaus teisės gali būti, kai vyksta nenormali migracija, vyksta akivaizdus politinis veiksmas iš kaimyninės valstybės. Tai šitoje vietoje žmogaus teises mes turime pamiršti ir labai aiškiai įvardinti, kad mūsų žmonių teisės yra daug svarbesnės, nei tų, kurie leidžia save naudoti kaip įrankį politiniam spaudimui XXI amžiaus viduryje“, – tvirtino parlamentaras.
Darbo partijos frakcijos narys kartu akcentavo, kad ir pats šalies vadovas esą ne visada yra nuoseklus įvairiais žmogaus teisių klausimais.
„Man atrodo, šita situacija diktuoja labai aiškiai, kad žmogaus teisės mes turime trumpam pamiršti, bent jau taip, kaip aš supratau, kad prezidentas norėtų, jog būtų traktuojamos. Beje, labai keista, kad prezidentas tas pačias žmogaus teises skirtingomis situacijomis arba prisimena, arba užmiršta“, – teigė A. Mazuronis.
Per praėjusią parą, ketvirtadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 92 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Šiemet pasienyje su Baltarusija iš viso sulaikyta 2 430 neteisėtų migrantų.
Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį bandė patekti 2 430 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra 30 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 1 769 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 380. Taip pat sulaikyti 184 Kongo, 124 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 77 Afganistano, 76 Rusijos, 74 Irano, 71 Sirijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 586. Šalčininkų rajone sulaikyti 540 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 457, Ignalinos – 391, Švenčionių – 201, Lazdijų – 153.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva perdavė Ukrainai lengvąjį atakos lėktuvą „Albatros“6
Lietuva šeštadienį perdavė Ukrainai lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“. ...
-
Lietuva neskundė naujausio EŽTT sprendimo dėl CŽA kalėjimo, sumokės kompensaciją12
Lietuva neskundė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl neteisėto Saudo Arabijos piliečio kalinimo, įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Antaviliuose. ...
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją16
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada18
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti78
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti12
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos11
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...