M. Saakašvilis: Rusija ruošiasi užimti Baltarusiją

„Manau, kad Rusija ruošiasi užimti ir aneksuoti Baltarusiją“, – interviu BNS sakė į Lietuvą atvykęs M.Saakašvilis.

Jo teigimu, NATO šiuo metu realiau vertina Maskvos pavojų, todėl Baltijos šalims grėsmė yra mažesnė nei prieš kelerius metus, tačiau Vakarų išdavystės rizika išlieka.

49 metų M.Saakašvilis šiuo metu yra asmuo be pilietybės. Praėjusį mėnesį Ukrainos pilietybę jam panaikino šalies prezidentas Petro Porošenka. M.Saakašvilis BNS sakė, kad P.Porošenka taip pasielgė išsigandęs jo augančio populiarumo.

– Ar tikitės, kad Lietuva ir kitos ES šalys padarys spaudimą Ukrainos valdžiai dėl jūsų pilietybės?

– Neprašau daryti spaudimo Ukrainai, prašau vienintelio dalyko – leisti man grįžti ginti savo teises teisme. Medžiagos tiek daug, kad net Ukrainos teismui, kurį visiškai kontroliuoja P.Porošenkos žmonės, bus labai sunku apsaugoti jo dekretus. Jie paremti netikrais parašais, netikromis prielaidomis, prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Ką matome Baltarusijoje – manau, kad Rusija ruošiasi užimti ir aneksuoti Baltarusiją. Per pratybas bus atvežta infrastruktūra. Taigi, grėsmė nedingo, ji tik auga.

Taigi teprašau leisti vykti į Ukrainos teismą ginti savo teisių, ir Lietuvos užsienio reikalų ministras jau išsakė tam paramą. Jis pasakė, kad man turi būti suteikta teisė vykti į Ukrainą ir ginti save teisme.

– Kokia, jūsų nuomone, buvo tikroji priežastis P.Porošenkai panaikinti jūsų pilietybę?

– Tikroji priežastis – aš tapau pernelyg dideliu oponentu. Jo populiarumas labai mažas, o mano sparčiai auga. Pradedame rasti bendrą poziciją su kitais opozicijos lyderiais. Nuo V.Juščenkos kampanijos ar jo prezidentavimo pradžios joks kitas žmogus nesurinkdavo tiek minių, kiek Ukrainoje surinkdavau aš, visuomenės parama didžiulė. Jis tapo nervingas, ėmė pavydėti, ir nusprendė tokiu būdu atsikratyti savo oponento.

– Po Rusijos invazijos į Gruziją, kurios metines šiandien paminėjote prie Rusijos ambasados Vilniuje, po Krymo aneksijos, dalis politikų, stebėtojų prakalbo, kad nesustabdžius Rusijos kitas taikinys bus Baltijos šalys. Ar dabar įžvelgiate pavojų Baltijos šalims?

– Žinoma. Ukraina, jos kariai didvyriškai sustabdė rusus, sulaikė juos Donbase. Jei to nebūtų įvykę, manau, kad Baltijos šalims dabar būtų tiesioginė grėsmė. Ką matome Baltarusijoje – manau, kad Rusija ruošiasi užimti ir aneksuoti Baltarusiją. Per pratybas bus atvežta infrastruktūra. Taigi, grėsmė nedingo, ji tik auga. Tiesiog šiuo metu ukrainiečiai ją sulaiko ties savo sienomis.

– Ar, jūsų nuomone, pakanka dabartinio NATO buvimo Baltijos šalyse?

– Labiau nei prieš kelerius metus. Manau, kokiais 2008 metais NATO nebūtų daug dariusi apsaugoti Baltijos šalis, bet dabar jie geriau supranta Rusijos grėsmę, ir Rusija negali išsisukti. Jie geriau supranta, kas yra rusai.

Penktasis straipsnis (numatantis NATO kolektyvinę gynybą) egzistuoja, bet problema ta, kad ir per Antrąjį pasaulinį karą buvo įsipareigojimas apsaugoti Lenkiją, bet tai nesuveikė. Turime ilgą Vakarų šalių išdavysčių istoriją. Kita vertus, dabar jie turi savo reikalų su rusais, tad Baltijos šalys yra geresnėje situacijoje nei prieš kelerius metus.

– Paskutinis klausimas – kokie jūsų asmeniniai tolesni žingsniai, kur skrendante ir kada grįžtate į Ukrainą?

– Dabar keliauju po Europą. Iš Lietuvos išvykstu šiandien, lankysiuosi keliose Europos šalyse, tada su savo rėmėjais ruošiuosi grįžti į Ukrainą. Nuo teisinių terminų, posėdžio paskyrimo priklausys, kada su rėmėjais Ukrainos parlamente ir visuomenėje grįšiu į Kijevą kovoti teisme.

– Ačiū už pokalbį.

----------

M.Saakašvilis į valdžią Gruzijoje atėjo per 2003 metų Rožių revoliuciją, nuvertusią ankstesnį prezidentą Eduardą Ševardnadzę, buvusį Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrą.

Jis buvo giriamas, kad per savo vadovavimo dešimtmetį vykdė šalį modernizavusias reformas, kurios nutolino Gruziją nuo ekonominio žlugimo slenksčio ir pažabojo įsišaknijusią korupciją, tačiau jo veiksmai per karą su Rusija 2008 metų rugpjūtį vertinami prieštaringai. Po karo Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos  nepriklausomybę, įvedė ten karius, tačiau likusi tarptautinė bendrija jas laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.

M.Saakašvilis buvo priverstas palikti šalį 2013 metais, kai prokurorai išdavė jo arešto orderį, kaltindami įgaliojimų viršijimu.

M.Saakašvilis rėmė Ukrainos proeuropietišką 2014 metų revoliuciją, kai buvo nuverstas Rusijos remiamas prezidentas ir Ukraina pasuko Vakarų link. Pusantrų metų jis ėjo Odesos gubernatoriaus pareigas, bet pernai atsistatydino, pareiškęs, kad jam trukdoma kovoti su korupcija.

Pastaruoju metu jis ėmė vis labiau nesutarti su Ukrainos prezidento P.Porošenkos aplinka, dažnai buvo kaltinamas dėl savo per didelių politinių ambicijų.

Šiuo metu jis keliauja po Europos šalis.

Politologai: kalbos, nepagrįstos įrodymais

Buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio per viešnagę Lietuvoje išsakyti perspėjimai apie Rusijos pasirengimą aneksuoti Baltarusiją nėra pagrįsti įrodymais, sako politologai.

„Remiantis viešai prieinama informacija bei matant, kaip pastaruoju metu Rusija siekė suartėjimo su JAV prezidentu bei jo komanda, abejotina, kad Baltarusijos aneksijos nauda Rusijos valdantiesiems viršytų žalą, kurią padarytų toks veiksmas tarptautinėje arenoje“, – antradienį BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Profesoriaus teigimu, buvusio Gruzijos prezidento išsakytas perspėjimas nėra naujas ir buvo keliamas dar tada, kai tapo žinoma apie Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“. Tačiau, pasak politologo, realiau manyti, kad po pratybų daugiau nei šiuo metu Rusijos karinių pajėgų galėtų pasilikti Baltarusijoje.

„Abejotina, ar JAV Kongreso iniciatyva sugriežtinti ekonomines sankcijas galėjo reikšmingai pakeisti šiuos išskaičiavimus. Tuo labiau, jog Baltarusija ir taip įvairiais ryšiais yra smarkiai susijusi su Rusija ir pastaroji tuos ryšius gali bet kada labiau išnaudoti“, – sakė ekspertas.

Instituto dėstytojo Lauryno Jonavičiaus vertinimu, M.Saakašvilis tiesiog žongliruoja frazėmis ir grasinimais, bet nepateikia nė vieno argumento, kodėl Rusija turėtų aneksuoti Baltarusiją ir kokią naudą Maskva iš to gautų.

„Taip, galima manyti, kad Rusija suinteresuota turėti visavertę karinę bazę Baltarusijos teritorijoje, bet ji lygiai taip pat suinteresuota neprarasti paskutinio sąjungininko Vakarų fronte“, – BNS sakė jis.

Anot politologo, kol Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neturi galimybių ir noro rimtai atsigręžti į Vakarus, tol Kremliui nėra prasmės susikurti dar vieną nedraugą visiškai uzurpuojant Baltarusiją.

„Abi šalys ir taip yra Eurazijos sąjungos, bendros valstybės ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės ir taip pakankamai giliai suintegruotos visais aspektais, todėl laužti kažką daugiau rizikuojant prarasti arba daug didesne kaina išlaikyti tai, kas yra, tiesiog neracionalu. Aneksavimas Rusijai reikštų paskutinio daugmaž lojalaus sąjungininko praradimą ir dar didesnę priešpriešą su Vakarais. Ar Maskvai to dabar reikia? Manau, kad ne“, – teigė jis.