Politologas: S. Skvernelio situacija parodys, ar prezidentės nuomonė galutinė

Praėjusią savaitę Saulius Skvernelis premjero pasiprašė atleidžiamas iš pareigų, dėl prezidentės pareiškimo apie jo ne pirmą kartą demonstruojamą žemą politinį lygį. Vyriausybės vadovas, prieš išvykdamas į Kiniją patikino, darysiąs viską, kad ministras liktų poste.

Premjeras sugrįžo iš Kinijos baigiantis savaitei, o pirmadienį žadamas jo pokalbis su S. Skverneliu. Per šią savaitę ministras sulaukė neįtikėtinos paramos: pasilikti poste jo prašė pareigūnai, eiliniai piliečiai ir politikai. To dar nėra buvę: net 75 parašai buvo surinkti Seime, o jį delegavusi „Tvarka ir teisingumas“, nors S. Skvernelis niekada nebuvo šios partijos narys ir niekada nerodė savo palankumo šiai partijai, išreiškė viltį, kad premjeras netenkins prašymo. Prezidentė į tai tepasakė, jog sprendimą turi priimti pats ministras, bet visa ši istorija – rinkimų kampanija. Kokie sprendimai įmanomi ministro S. Skvernelio atsistatydinimo byloje? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriumi Mindaugu Jurkynu.

– Kokie Jums atrodo ministro šansai pasilikti kėdėje, nes prezidentė iš principo nieko naujo nepasakė. Tą, ką ji buvo pasakiusi, tas ir lieka galioti. Dar ji įvardijo, kad tai yra rinkimų kampanija. Prisiminkime, kad pas prezidentę pirmadienį pasitarime dalyvavo ne ministras, o viceministras. Ar tai ką nors reiškia?

– Manau, kad esminis klausimas – ar ponas S. Skvernelis ketina dalyvauti politikoje? Jeigu ketina, tai, žinoma, viešumas jam reikalingas, ir tik lieka klausimas atviras – su kokia politine jėga jis eitų? Premjeras viešoje erdvėje yra užsiminęs, kad jis yra kalbėjęs su liberalais. Taip pat yra pasirodžiusi informacija, kad ponas S. Skvernelis kalbėjo su socialdemokratais.

Manau, tai yra pono S. Skvernelio apsisprendimas. Jeigu jis lieka ministru, apsigalvoja, jis lieka viešumoje. Iš kitos pusės, jis, tarsi, parodo, kad Prezidentės ir Seimo pirmininkės pozicija ar nuomonė, nėra vis dėlto ta galutinė, kuri priverstų jį atsistatydinti. Gal iš tiesų buvo tas emocinis elementas? Bet dabar, jis turi paramą ir viešoje erdvėje suformuotą tokį įvaizdį, kad daug kas jį remia. Tam tikra prasme jis joja šiuo metu ant balto žirgo. Jei ne žirgo, tai bent jau žirgelio.

– Jeigu jis pasilieka, tai šiuo metu jis ant to žirgo, bet jis visą laiką liks ne mažesnę tautos paramą turinčios prezidentės kritikos objektu?

– Be abejo, bet iš kitos pusės prisiminkime, kad du ministrai šioje koalicijoje atsirado ne be Prezidentės vaidmens, t. y. ponas R. Masiulis ir ponas S. Skvernelis. Dabar ponas S. Skvernelis, įgijęs daugiau populiarumo, trinktelėjęs durimis ir, ko gero, pro jas sugrįžęs, viešumo dėmesį išlaikys. Ir, jeigu jis nuspręs tęsti politinę karjerą, buvimas ministru, manau, jam padės.

– Gerai, o ar tai neatrodys šiek tiek... nevyriška, neoru pirma parašyti pareiškimą, lyg karštakošiškas sprendimas, atrodytų, iš tiesų toks emcijomis pagrįstas, o paskui pasakyti, aš apsigalvojau, nes mane visi labai myli?

– Sprendimas, manau, galėjo būti padarytas emociniu pagrindu, bet ponas S. Skvernelis geriau tai žino. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą arba, kaip sakoma, lazda turi du galus. Ir galbūt tas trinktelėjimas durimis, pagrasinimas išlaikė padidintą dėmesį, netgi surinko 75 Seimo narių parašus ir dar kita, išspaudė ašarą akyje ministrui. Na, vėlgi emocinis elementas galėjo suvaidinti vaidmenį šalia racionalaus skaičiavimo: juk jis politikoje lieka. Jeigu jis išeina, jo šansai mažesni, kas prisimins po pusės metų.

– Kiek prezidentę gali paveikti šita neįtikėtina parama ir palaikymas?

– Aš manau, kad prezidentė šiuo metu gali ir atsitraukti, nes pono S. Skvernelio paskyrimas irgi buvo su jos žinia. Iš kitos pusės, socialdemokratai - ne Darbo partija, ir ne „Tvarka ir teisingumas“, kurių prezidentė viešumoje yra pareiškusi, kad labiau nemėgsta. Mes tą galėjome išskaityti. Manau, bent jau taip įsivaizduoju, neturėtų prieštarauti pono S. Skvernelio sugrįžimui. Jeigu mėgintų prieštarauti, tai vis dėlto parlamentinė valstybė, premjeras, turėdamas ir tam tikrų politinių paskaičiavimų, manau, labiau laikysis pono S. Skvernelio, galvodamas, kad, jeigu jis pasirinks socialdemokratų partiją, bus vienas iš tų matomų ir atpažįstamų veidų būsimuose rinkimuose.

– Kokios tada premjero galimybės įtikinti Prezidentę, kad ministras tikrai geras ir turi likti poste?

– Premjeras gali tiesiog nepaimti atsistatydinimo rašto ir nenuvežti į prezidentūrą. Konstitucinės teisės rėmuose, parlamentarizmo rėmuose premjeras, jeigu norės, jeigu užsispirs turi visus šansus išlaikyti šį ministrą.

– Ačiū už pokalbį.