Prie Rusijos ambasados skambėjo šūksniai „Tegyvuoja Gruzija“

  • Teksto dydis:

Pirmadienį prie Rusijos ambasados Vilniuje kelios dešimtys žmonių susirinko priminti ir pasmerkti Rusijos veiksmus Gruzijoje.

Akcijos organizatorius Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas sakė, kad susirinkusieji į mitingą yra su ta Gruzijos tautos dalimi, kuri nenusiramins tol, kol nesusigrąžins visos savo tėvynės.

„Mes turime nenurimti, kad užmarštimi neužsidengtų dabartinė jų nelaimė (...). Kol mes neleisime pamiršti, tol ši kova nepralaimėta“, - sakė jis.

Parlamentaras pabrėžė, kad Vakarų pasauliui trūksta politinės valios tinkamai įvertinti Rusijos veiksmus tiek Gruzijoje, tiek Ukrainoje.

„Mes kviečiame Europą pabusti, suprasti, kas vyksta, iš tiesų ne ginklų mums trūksta, mums trūksta politinės valios“, - dėstė M.Adomėnas.

48 metus Lietuvoje gyvenanti Tina Getija, kilusi iš Tageloni kaimo, protesto akcijoje apgailestavo negalinti saugiai aplankyti tėvo kapo, tačiau sakė, kad iš namų išvaryti žmonės tiki, jog ateis teisybės diena.

„Žmonės dar pilni optimizmo ir tikisi, kad dar bus atrasta ta teisybė ir jiems žemė bus grąžinta“, - žurnalistams kalbėjo moteris.

Protesto akcijoje konservatorių kandidatas į Seimą, buvęs diplomatas Žygimantas Pavilionis irgi apie Gruzijos ateitį kalbėjo su optimizmu.

„Jau šiuo metu matosi, kad likusi laisva Gruzija palengva integruojasi į Europą (...). Anksčiau ar vėliau padarysime viską, kad Gruzija taptų Europos Sąjungos ir NATO narė“, - sakė jis.

Susirinkusieji į akciją prie Rusijos ambasados gruziniškai skandavo „Tegyvuoja Gruzija“, laikė plakatus „Putin-free zone“, „Stop Russia“ ir kitus, išskleidė keletą Gruzijos vėliavų su penkiai raudonais kryžiais.

2008 metų rugpjūčio 8-osios naktį tuometinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo puolimą Pietų Osetijai susigrąžinti. Gruzinų pajėgoms buvo pavykę užimti regiono sostinę Cchinvalį, tačiau į Gruzijos veiksmus atsakė separatistus remianti Rusija. Ji įvedė kariuomenę į regioną, vėliau – į kitus Gruzijos regionus ir pradėjo bombarduoti įvairius taikinius visoje šalies teritorijoje.

Po konflikto Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, tačiau likusi tarptautinė bendrija jas laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Su rusais kariaujantys kabutėse biurokratai vėl taikosi ištraukti iš mūsų piniginių milijardus. Pragariško branduolinio katilo mėgėjai Lietuvoje nerimsta: Jie siūlo du vienas kitam prieštaraujančius dalykus: nepirkti labai pigios realios baltarusiškos branduolinės energijos, bei pardavinėti rusams ir baltarusiams [1] brangią lietuvišką branduolinę energiją (kuri neegzistuoja ir pagal Lietuvos piliečių valią niekada neegzistuos). Kaip ir dauguma kitų lietuviškų fantazijų, tokie prieštaraujantys vienas kitam dalykai yra nerealūs. Kodėl lietuviška branduolinė energija būtų brangesnė? Nes darbo jėga Rusijoje ir Baltarusijoje yra žymiai pigesnė, negu Japonijoje, kurioje būtų pagamintas Lietuvai skirtas reaktorius. Ir aišku, visas pasaulis su įtampa stebi, kaip Tesla kaupia išteklius pasaulio energetiką pervesti prie akumuliatoriuose kaupiamos atsinaujinančios energijos. Jei tai pavyks, tai branduolinei energijai bus šakės pasauliniu mastu. (mokslas-studijos-ekonomika)

Kęstas

Kęstas portretas
Viskas atrodo patetiškai. Kas gins Lietuvą, jei mes neturime ko valgyti ir išsivaikštome? Ar tai yra socializmas - padėti verslininkams susidoroti su nesveika konkurencija tarp pačių verslininkų? Dabar Lietuvos verslininkai konkuruoja, kuris mažiau sumokės atlyginimo už darbą. Tai išvaiko geresnę darbo jėgą ir žudo Lietuvos verslą. Faktai yra negailestingi. "2015 metais (tai paskutiniai metai, apie kuriuos turime duomenis), BVP vienam gyventojui santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu Lenkijoje yra 11,5, Estijoje yra 15,5, Latvijoje yra 15,0, o Lietuvoje yra net 17,9." Kuo didesnis šis skaičius, tuo mažiau verslininkai sumoka darbui už tokios pačios vertės sukūrimą.

Kęstas

Kęstas portretas
Matome, kad Lietuvoje verslininkams susidarė sąlygos mokėti už tokį patį darbą mažiausiai. Todėl ir emigruojame labiausiai, ir darbo jėgos trūksta daugiausiai. Lietuvos verslas kerta šaką, ant kurios sėdi. Paradoksas tame, kad kiekvienam verslininkui apsimoka atsilyginti darbui kuo mažiau, o kartu visi Lietuvos verslininkai katastrofiškai blogina sąlygas verslui Lietuvoje. Būtina sustiprinti darbo pozicijas derybose su verslu iki to, kad šie skaičiai būtų ištaisyti. Mums reikia politinių lyderių, kurie išvestų Lietuvos verslą iš susidariusios aklavietės. Daugiau apie tai: guglinant žodžius apie mokslą, studijas ir ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių