Lietuvos Seimas – senjorų rojus

Tarp 141 šalies parlamentaro – 26 procentai pensininkų. Tai yra keturis kartus daugiau nei dirbančių senjorų vidurkis Lietuvoje. Nors garsiai apie tai niekas nekalba, bet siekis tapti Seimo nariu yra motyvuotas: senatvė bus skalsesnė.

Įspūdingas procentas

Lietuvoje iš 1 mln. 319 tūkst. dirbančiųjų tik 7 proc. yra senjorai, tai yra gaudami užtarnautas pensijas tebedirba 100,7 tūkst. asmenų, vyresnių nei 60 metų. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, pernai dirbo 31,1 tūkst. 65 metų ir vyresnių šalies piliečių.

Seime dirbančių pensininkų procentas bemaž keturis kartus didesnis nei šalies vidurkis. Tai yra iš 141 parlamentaro 37 jau gauna senatvės pensiją. Dar trys šios kadencijos parlamentarai (Irena Šiaulienė, Artūras Paulauskas ir Albinas Mitrulevičius) į pensiją išeis kitais metais.

Pagal "Sodros" skelbiamą lentelę, šiais metais pensininkių moterų amžius – 61 metai ir keturi mėnesiai, tai yra 2015 m. senatvės pensiją jau gauna moterys, gimusios 1954 m. nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31-osios.

Šiemet pensininkais tapo vyrai, kuriems sukako 63 m. ir 4 mėnesiai, tai yra gimusieji 1952 m. nuo sausio 1-osios iki spalio 31 d.

2026 metais vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins, visi, kuriems tuo metu sukaks 65-eri, taps pensininkais.

Sprendžiant iš dirbančių pensininkų skaičiaus parlamente, peršasi išvada, jog čia lygių galimybių įstatymas veikia labiau nei kurioje kitoje darbovietėje. Be to, siekiant Seimo nario mandato, kandidatams negalioja ne tik amžiaus cenzas, jiems nebūtinas aukštojo mokslo diplomas ir medikų pažyma apie psichinės sveikatos būklę.

Aktyvūs ir šiuolaikiški

Vyriausia Seimo narė, kuriai tenka garbė pradėti naujos kadencijos posėdį, yra medikė, konservatorė Vida Marija Čigrėjienė. Kitų metų spalį jai sukaks 80 metų. Parlamentarė Seime jau trečią kadenciją.

Nepaisant garbaus amžiaus, politikė labai aktyvi, per šiuos metus ji pateikė 90 teisės aktų projektų, iš kurių trečdalis – patvirtinta.

Palyginus su jos kolega, trejais metais jaunesniu Juzefu Kvetkovskiu (76 m.), šis parlamentaras pateikė tik 31 teisės akto projektą, iš kurių patvirtinti vos trys.

Į garbaus amžiaus senjorus pretenduoja Seimo nariai Arimantas Dumčius (75 m.), Bronius Pauža (74 m.), Benediktas Juodka ir Jonas Kondrotas (abu 72 m.), bendraamžiai – Bronius Bradauskas, Marija Aušrinė Pavilionienė ir Dalia Teišerskytė (visi 71 m.), Giedrė Purvaneckienė ir Ona Valiukevičiūtė (abi 70 m.).

Iš 37 Seimo senjorų beveik visi aktyvūs socialiniuose tinkluose, o 10 jų turi po savo internetinį portalą (taip pat V.M.Čigrėjienė, A.Dumčius, B.Vėsaitė). Tai tarsi liudija, kad pensinis amžius nėra nešiuolaikiškumo rodiklis.

Ką renka, tą turi

Vis dėlto apklausos rodo, jog piliečių pasitikėjimas Seimu labai menkas, ir tie antirekordai jau trunka ne vieną dešimtmetį. Ekonomistę Aušrą Maldeikienę stebina tokia rinkėjų pozicija.

"Pradėkime nuo to, kas tuos parlamentarus samdo. Kuo čia dėti Seimo nariai? Reikia paklausti žmonių, ar jie tikrai tokių Seimo narių nori, ir kodėl tuomet juos renka? O juos renka todėl, kad politikai kalba tai, ką žmonės nori girdėti. Atpažinti teisingus politikų kalbėjimus rinkėjui reikia didelio intelekto", – įsitikinusi A.Maldeikienė.

Esą rinkėjai vis dar neatskiria kandidatų, suvokiančių, kas yra tikrosios kompetencijos, padorumas, teisingumas, kurie nuoširdžiai supranta, kad negalima visko atiduoti vienai socialinei grupei prieš tai atėmus iš visų kitų.

"Norėčiau pamatyti nors vieną Seimo narį, kuris išties šneka apie politiką. O politika – tai yra kalbėjimas apie teisingumą, laisvę, lygybę, kai valstybiniai klausimai sprendžiami, remiantis poliniu diskursu, kai, nagrinėjant mokesčių problemą, aiškiai apibrėžiama, kas bus ta klasė, kuri mokės tuos mokesčius. Tačiau didžioji dauguma tų žmonių yra primityvūs. O Seimo nariai yra tokie, kokie yra jų rinkėjai", – dėstė A.Maldeikienė.