- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Seimas antradienį paragino tęsti ir plėtoti strateginį dialogą su Lenkija parlamentiniu lygmeniu.
Už tokią Seimo rezoliuciją balsavo 90 parlamentarų, prieš nebuvo niekas, trys susilaikė.
„Pasakysiu, kad mes dažnai tą partnerystę su Lenkija suvokiame nepagrįstai per trijų raidžių prizmę. Mums reikia suvokti daug plačiau būtent dėl sutampančių saugumo interesų. Būtent dėl to, kad Lenkijai reikia mūsų paramos įtvirtinant istorinį teisingumą, išsiaiškinant, kas padarė tą nusikaltimą prieš Lenkijos politinį elitą 2010 metais. Remiant lenkus svarbiais europinės politikos klausimais. Būtent šitoje vietoje ir atsiskleis visa mūsų strateginė partnerystė“, – Seime svarstant rezoliuciją kalbėjo vienas iš jos autorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Liberalė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad šis dokumentas yra ženklas Lenkijos visuomenei, jog Lietuva yra atvira, kad Lietuvai Lenkija yra labai svarbi, o lenkai yra labai svarbūs Lietuvos žmonėms.
Dokumentu kaimynė kviečiama „kryptingai tęsti energetinių projektų „LitPol Link“ ir GIPL su Lietuva įgyvendinimą, siekiant Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais bei užtikrinant didesnį dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją regiono dujų rinkoje ir Baltijos šalių kaip nuo Europos atsietų „energetinių salų“ problemos galutinio sprendimo“.
Lenkija taip pat paraginta labiau įsitraukti ir toliau kartu dirbti, kad projektas „Rail Baltica“ būtų sklandžiai įgyvendintas. Lietuvos parlamentarai prašo palaikyti tarptautines Lietuvos iniciatyvas, nukreiptas prieš nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės statybas.
Be to, šalys skatinamos bendradarbiauti tarptautiniu lygiu siekiant įvertinti komunizmo ir nacionalsocializmo nusikaltimus, kartu dirbti su regiono partneriais Europos Sąjungoje formuluojant ambicingą Rytų partnerystės politikos viziją.
Tuo pačiu Lietuvos Seimas paragino Rusiją visapusiškai bendradarbiauti su Lenkijos kompetentingomis institucijomis atliekant atnaujintą lėktuvo katastrofos Smolenske tyrimą.
Rezoliuciją Seime pristatęs konservatorius Žygimantas Pavilionis atmetė priekaištus, kad pastarasis teiginys gali būti suprastas kaip kišimasis į kaimynių vidaus reikalus.
„Aš manau, tas tyrimas kaip tik suartina mus visus ir Lenkijos įvairias grupes, ir visas regiono kaimynes. Mes tikrai šia rezoliucija nesikišame į vidaus politiką, neužimame nei vienos, nei kitos pozicijos. Mes tiesiog pasakome, kad Rusija nebendradarbiauja. Tai, kad lėktuvo nuolaužos iki šiol neperduotos Lenkijai, tai yra tam tikras Lenkijos kaip valstybės pažeminimas. Mes turime ne vieną tokio nebendradarbiavimo atvejį savo garsiose istorinėse bylose ir dar kartą išreiškiame paramą Lenkijai, kad tai neturėtų būti daroma“, – sakė jis.
2010 metų spalį Lenkijos vyriausybinis lėktuvas sudužo leisdamasis Rusijos Smolensko kariniame oro uoste, tvyrant tirštam rūkui. Lėktuvas skraidino vyriausybinę delegaciją, vykusią į ceremoniją, per kurią turėjo būti pagerbti tūkstančiai lenkų karininkų, paimtų į nelaisvę ir 1940 metais išžudytų Sovietų Sąjungos NKVD.
Anksčiau Lenkijos ir Rusijos tyrėjai padarė išvadą, kad katastrofą nulėmė piloto klaida, nepalankios meteorologinės sąlygos ir aplaidus oro dispečerių darbas. Tačiau dabartinė Lenkijos valdžia nepritaria šiai išvadai. Dabartinės valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) tvirtina, kad ši aviakatastrofa buvo ne nelaimingas atsitikimas, o sąmokslo padarinys. Tuomet žuvo J.Kaczynskio brolis dvynys – tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: L. Kasčiūnas turi idėjų6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kandidatas į krašto apsaugos ministrus Laurynas Kasčiūnas turi politinės patirties bei idėjų gynybos srityje, bet jas reikia vertinti per likusios kadencijos prizmę. ...
-
VRK vadovė: EP artėjimas prie rinkėjų leidžia tikėtis didesnio aktyvumo rinkimuose
Didesnio aktyvumo birželio 9 dieną vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose leidžia tikėtis tai, kad ši institucija yra šiek tiek arčiau rinkėjo nei 2009-aisiais, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petroni...
-
Opozicinę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakciją paliko Z. Streikus2
Opozicinę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakciją paliko Zenonas Streikus, antradienį pranešta per Seimo posėdį. ...
-
Kandidatu į NSGK pirmininko postą laikomas A. Pocius: dar niekas su manimi apie tai nekalbėjo3
Kandidatu į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postą laikomas konservatorius Arvydas Pocius sako, kad tiesiogiai tokio pasiūlymo kol kas nėra sulaukęs. ...
-
I. Šimonytė: A. Anušausko teiginiai apie korupciją galėjo būti neteisingai suprasti5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginiai apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje galėjo būti neteisingai suprasti. ...
-
Nerimas po skandalo: prašom visuomenės duoti daugiau pinigų, bet patys keliam abejonių9
Dėl skandalingo Krašto apsaugos ministro atsistatydinimo opozicijos atstovai atsisakė dalyvauti premjerės Ingridos Šimonytės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo. Aiškina nematantys prasmės, o ir galimybę rasti sutarim...
-
L. Kasčiūnas įvardijo pirmą darbą naujam krašto apsaugos ministrui8
Į krašto apsaugos ministrus siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pirmasis naujojo Krašto apsaugos ministerijos vadovo darbas būtų grąžinti opoziciją į derybas dėl gynybos f...
-
Premjerė pateikė L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus70
Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui oficialiai pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus. ...
-
A. Anušauskas: kas begali būti aiškiau?24
Atsistatydinantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nematantis savęs Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo pareigose. ...
-
Seimo pirmininkė apie rengiamą nepasitikėjimo kancleriu procedūrą: yra labai rimtas signalas3
Daugiau kaip pusės parlamentarų nepasitikėjimas Seimo kancleriu Modestu Gelbūda yra „labai rimtas signalas“, ketvirtadienį rengiama nepasitikėjimo procedūra, patvirtino parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...