- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Seimas antradienį paragino tęsti ir plėtoti strateginį dialogą su Lenkija parlamentiniu lygmeniu.
Už tokią Seimo rezoliuciją balsavo 90 parlamentarų, prieš nebuvo niekas, trys susilaikė.
„Pasakysiu, kad mes dažnai tą partnerystę su Lenkija suvokiame nepagrįstai per trijų raidžių prizmę. Mums reikia suvokti daug plačiau būtent dėl sutampančių saugumo interesų. Būtent dėl to, kad Lenkijai reikia mūsų paramos įtvirtinant istorinį teisingumą, išsiaiškinant, kas padarė tą nusikaltimą prieš Lenkijos politinį elitą 2010 metais. Remiant lenkus svarbiais europinės politikos klausimais. Būtent šitoje vietoje ir atsiskleis visa mūsų strateginė partnerystė“, – Seime svarstant rezoliuciją kalbėjo vienas iš jos autorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Liberalė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad šis dokumentas yra ženklas Lenkijos visuomenei, jog Lietuva yra atvira, kad Lietuvai Lenkija yra labai svarbi, o lenkai yra labai svarbūs Lietuvos žmonėms.
Dokumentu kaimynė kviečiama „kryptingai tęsti energetinių projektų „LitPol Link“ ir GIPL su Lietuva įgyvendinimą, siekiant Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais bei užtikrinant didesnį dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją regiono dujų rinkoje ir Baltijos šalių kaip nuo Europos atsietų „energetinių salų“ problemos galutinio sprendimo“.
Lenkija taip pat paraginta labiau įsitraukti ir toliau kartu dirbti, kad projektas „Rail Baltica“ būtų sklandžiai įgyvendintas. Lietuvos parlamentarai prašo palaikyti tarptautines Lietuvos iniciatyvas, nukreiptas prieš nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės statybas.
Be to, šalys skatinamos bendradarbiauti tarptautiniu lygiu siekiant įvertinti komunizmo ir nacionalsocializmo nusikaltimus, kartu dirbti su regiono partneriais Europos Sąjungoje formuluojant ambicingą Rytų partnerystės politikos viziją.
Tuo pačiu Lietuvos Seimas paragino Rusiją visapusiškai bendradarbiauti su Lenkijos kompetentingomis institucijomis atliekant atnaujintą lėktuvo katastrofos Smolenske tyrimą.
Rezoliuciją Seime pristatęs konservatorius Žygimantas Pavilionis atmetė priekaištus, kad pastarasis teiginys gali būti suprastas kaip kišimasis į kaimynių vidaus reikalus.
„Aš manau, tas tyrimas kaip tik suartina mus visus ir Lenkijos įvairias grupes, ir visas regiono kaimynes. Mes tikrai šia rezoliucija nesikišame į vidaus politiką, neužimame nei vienos, nei kitos pozicijos. Mes tiesiog pasakome, kad Rusija nebendradarbiauja. Tai, kad lėktuvo nuolaužos iki šiol neperduotos Lenkijai, tai yra tam tikras Lenkijos kaip valstybės pažeminimas. Mes turime ne vieną tokio nebendradarbiavimo atvejį savo garsiose istorinėse bylose ir dar kartą išreiškiame paramą Lenkijai, kad tai neturėtų būti daroma“, – sakė jis.
2010 metų spalį Lenkijos vyriausybinis lėktuvas sudužo leisdamasis Rusijos Smolensko kariniame oro uoste, tvyrant tirštam rūkui. Lėktuvas skraidino vyriausybinę delegaciją, vykusią į ceremoniją, per kurią turėjo būti pagerbti tūkstančiai lenkų karininkų, paimtų į nelaisvę ir 1940 metais išžudytų Sovietų Sąjungos NKVD.
Anksčiau Lenkijos ir Rusijos tyrėjai padarė išvadą, kad katastrofą nulėmė piloto klaida, nepalankios meteorologinės sąlygos ir aplaidus oro dispečerių darbas. Tačiau dabartinė Lenkijos valdžia nepritaria šiai išvadai. Dabartinės valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) tvirtina, kad ši aviakatastrofa buvo ne nelaimingas atsitikimas, o sąmokslo padarinys. Tuomet žuvo J.Kaczynskio brolis dvynys – tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems
Antradienį parlamentarai ketina svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis siūloma griežtinti įkalinimo sąlygas laiku į bausmės atlikimo vietą negrįžusiems nuteistiesiems. ...
-
Nuo vidurdienio Vilniuje bus galima atsisveikinti su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu2
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje bus galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
F. Jansonas tikina, kad prezidentas negali išeiti atostogų2
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad antros kadencijos siekti apsisprendęs šalies vadovas Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu išeiti atostogų negali, nes, pasak jo, tokia galimybė ne tik nėra teisiškai reglame...
-
Prezidento patarėjas: Lenkija leido pranešti apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą7
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Varšuva praėjusią savaitę leido pranešti apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų Vilniuje sulaikymą, o Lietuvos teisėsauga apie tai nebuvo įspėta, nes pastaruo...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
L. Kasčiūnas vyksta į Švediją, su kolegomis aptars saugumo ir gynybos pramonės klausimus8
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su darbo vizitu vieši Švedijoje. ...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
Parlamentarai svarstys senų sankcijų pratęsimą ir naujų įvedimą rusams ir baltarusiams
Parlamentarai antradienį svarstys senų nacionalinių sankcijų pratęsimą ir papildomų įvedimą Baltarusijos bei Rusijos piliečiams, tarp naujų siūlymų – kelionių ribojimai, draudimai importuoti žemės ūkio produktus. ...
-
Kandidatai į prezidentus sutaria dėl būtinybės užsienio politikoje kalbėti „vienu balsu“25
Dauguma kandidatų į prezidentus sutaria, kad Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai turėtų būti siekis kalbėti „vienu balsu“, išlaikyti paramą Ukrainai ir užtikrinti jai Vakarų dėmesį, stiprinti ryšius su N...