Lietuvos parlamentarai užstojo Ukrainą prieš Vengriją

„Esame nemaloniai nustebinti ir net šokiruoti Vengrijos Vyriausybės ultimatyvių pareiškimų, grasinant blokuoti Ukrainos suartėjimą su Europos Sąjunga ar NATO, jeigu Ukraina pagal Vengrijos pageidavimus nepakeis naujo Ukrainos švietimo įstatymo, kuriame yra apibrėžta ir asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, švietimo specifika“, – rašoma kreipimesi.

Ekspremjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus inicijuotą kreipimąsi pasirašė 37 Seimo nariai, tarp jų - Socialdemokratų darbo frakcijai atstovaujantys Seimo Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas bei Užsienio reikalų komiteto vadovas Juozas Bernatonis, konservatorių, socialdemokratų, liberalų, „valstiečių“, Seimo narių Mišrios grupės atstovai.

Budapeštas paskelbė blokuosiantis visus Europos Sąjungos sprendimus, susijusius su tolesne Bendrijos ir Kijevo sanglauda, dėl Ukrainoje priimtų švietimo įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 metų visi dalykai šalies mokyklose bus dėstomi ukrainietiškai.

„Suprantame, kad tautinių mažumų švietimo, jų integracijos į valstybės gyvenimą klausimai visada yra ypač jautrūs ir turi būti sprendžiami konstruktyvaus dialogo keliu. Matome Ukrainos pastangas būtent taip spręsti šias svarbias problemas“, – sakoma kreipimesi.

Jame teigiama, kad Ukrainos kaimyninių šalių dėmesys Ukrainos švietimo įstatymui nestebina, tačiau stebina „Vengrijos valdžios skelbiami ultimatumai Ukrainai, grasinant šaliai geopolitinėmis pasekmėmis, grasinant tuo, kad Vengrija blokuos Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą pastangas“.

„Tokie ultimatumai yra kategoriškai nepriimtini, visiškai neeuropietiški, ir dar labiau nesuprantami, kai tai skelbia viena iš Centrinės Europos valstybių. Mes visi gerai žinome, kiek mums, Centrinės Europos ir Baltijos valstybėms, geopolitiškai svarbi buvo mūsų pačių integracija į Europos Sąjungą“, – sakome kreipimesi.

Jame taip pat keliamas klausimas, „ar tikrai Vengrija yra pasiruošusi Ukrainoje siekti tokių tikslų, kurie sutampa su (Rusijos prezidento) Putino tikslais“.

Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai pasirašius prieštaringai vertinamą švietimo įstatymą, Vengrijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė pranešimą, kad Ukraina „gali pamiršti apie Europos integraciją“.

Šis įstatymas numato, kad nuo 2020-ųjų rugsėjo šalies mokyklose visi dalykai moksleiviams nuo penktos klasės bus dėstomi ukrainiečių kalba. Tautinių mažumų atstovai savo gimtųjų kalbų galės mokytis pasirinkę atskirus dalykus. Atsižvelgus į ugdymo programą, mokykloms bus leidžiama vieną ar kelis dalykus dėstyti ne tik valstybine, bet ir anglų ar kita oficialia ES kalba.