- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė bei Japonijos kolega Fumio Kishida (Fumijus Kišida) trečiadienį bendru pareiškimu įtvirtino šalių strateginę partnerystę.
„Strateginė partnerystė nėra tušti žodžiai, kad, na, tiesiog pasivadiname strateginiais partneriais ir jais būname. Mes apsibrėžiame labai konkrečias bendradarbiavimo kryptis ir labai konkrečius principus“, – vaizdo komentare žiniasklaidai teigė I. Šimonytė.
„Nepaisant to, kad geografinis atstumas yra labai didelis, yra daug geopolitinų ir kitų aspektų, kurie mūsų šalis suartina“, – pridūrė ji.
Bendrame Japonijos ir Lietuvos vyriausybių pareiškime sutariama dėl reguliarių politinių konsultacijų saugumo ir gynybos temomis, dvišalių ekonominių, technologijų, kultūros, mokslo ir tyrimų, švietimo, turizmo mainų ir bendradarbiavimo stiprinimo.
Kaip pažymima dokumente, Japonija, Lietuva ir tarptautinė bendruomenė yra atsidūrusios sudėtingoje tarptautinėje situacijoje ir istorinėje kryžkelėje: „Rusijos agresija prieš Ukrainą – tai tarptautinės bendruomenės pamatus sudrebinęs ir iš pagrindų saugumo aplinką Europoje pakeitęs išpuolis. Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, kuriame sparčiai keičiasi jėgų pusiausvyra, tęsiasi ir stiprėja neskaidri karinės galios ekspansija ir vienašališki bandymai jėga pakeisti status quo“.
Jame taip pat pabrėžiama būtinybė „laikytis tokių normų ir principų kaip teisės viršenybė, didinti kiekvienos šalies institucinio valdymo atsparumą“.
„Be viso to, kas pažymima strateginės partnerystės deklaracijoje, Lietuvą ir Japoniją jungia ir Pasaulio tautų teisuolio Chiunes Sugiharos (Čiunės Sugiharos) atminimas, kurį kaip žmogiškumo atminimą turime perduoti ateities kartoms“, – sakė Lietuvos ministrė pirmininkė.
„Tai ypatingai svarbu šių dienų pasaulyje, kai autokratiniai režimai vis įžūliau bando silpninti laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių principus“, – kalbėjo ji.
Dėmesys Ukrainai
Trečiadienio susitikime Lietuvos ir Japonijos Vyriausybių vadovai aptarė saugumo padėtį Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, taip pat Europoje, Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą.
„Labai svarbu, kad Japonija buvo tarp tų valstybių, kurios stipriai ir nuo pat pradžių pasmerkė invaziją, prisijungė prie sankcijų, nestokoja lyderystės, pasiryžimo imtis kitų veiksmų, kurie reikalingi Rusijai stabdyti: papildomomis sankcijomis, finansine parama Ukrainai“, – sakė I. Šimonytė.
Anot jos, Tokijo lyderystės reikės ir kitais metais, kai Japonija pirmininkaus G-7 valstybių klubui.
„Galėtų atrodyti, kad geografiškai gana toli vyksta karas, tačiau Japonija, kaip ir Lietuva, supranta labai paprastą dalyką: nors karas vyksta Ukrainoje, bet jis vyksta dėl didesnių dalykų nei pati Ukraina ar jos teritorija ar tos teritorijos dalis“, – sakė premjerė.
„Dėl to visos šalys turi būti susivienijusios vien tam, kad ateities autokratai nenutartų, jog tai yra gera mintis spręsti savo kažkokių ambicijų ar vidaus politikos problemas kitų valstybių teritorijų sąskaita“, – teigė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pridūrė iš Japonijos kolegos išgirdusi „daug stiprių paramos žodžių“ ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos3
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo25
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą5
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...