Lietuvos įdir­bis ES in­teg­ra­ci­jos ke­ly­je – ne­gin­či­ja­mas

Cent­ri­nė pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ra (CPVA) – tai vie­na pa­grin­di­nių ak­ty­viau­sių ir sėk­min­giau­sių ES Dvy­nių pro­gra­mos pro­jek­tų įgy­ven­din­to­jų. CPVA di­rek­to­rė Li­di­ja Ka­šubie­nė da­li­ja­si pro­jek­tų sėk­mės is­to­ri­jo­mis ir ne­dve­jo­da­ma sa­ko, kad Lie­tu­va tu­ri pui­kių eks­per­tų, ku­rie yra ver­ti­na­mi vi­so­je ES ir ša­ly­se par­tne­rė­se.

– Kiek ES Dvy­nių pro­gra­mos pro­jek­tų kar­tu su CPVA jau įgy­ven­din­ta? Ko­kių sri­čių tai pro­jek­tai ir ko­dėl bū­tent toks bend­ra­dar­bia­vi­mas yra svar­bus?

– Nuo 2009 m. mes kaip ins­ti­tu­ci­ja lai­mė­jo­me 31 ES Dvy­nių pro­jek­tą. 26-iuo­se iš jų Lie­tu­va da­ly­va­vo be par­tne­rių, o kai pro­jek­tus įgy­ven­di­no ke­lių vals­ty­bių kon­sor­ciu­mas, Lie­tu­va bu­vo jų ly­de­rė. Ma­nau, kad tai daug ką pa­ro­do.

Mes, kaip agen­tū­ra, maž­daug prieš de­šimt me­tų, 2006-ai­siais, pra­dė­jo­me bend­ra­dar­biau­ti su už­sie­nio ša­li­mis. Kon­sul­ta­vo­me ana­lo­giš­kas ins­ti­tu­ci­jas ES fi­nan­si­nės pa­ra­mos ad­mi­nist­ra­vi­mo klau­si­mais. Ka­dan­gi agen­tū­ra per vi­są gy­va­vi­mo laiką su­kau­pė di­de­lę pa­tir­tį ad­mi­nist­ruo­da­ma tiek ES, tiek įvai­rias tarp­tau­ti­nes pro­gra­mas, šia pa­tir­ti­mi šian­die­ną ir da­li­ja­mės.

Esame labai dėkingi ES Dvynių programą koordinuojančiai Užsienio reikalų ministerijai, užtikrinančiai nuolatinę diplomatinę ir politinę paramą įgyvendinant mūsų iniciatyvas.

Mū­sų stip­riau­sios sri­tys ir yra ES fon­dų ad­mi­nist­ra­vi­mas, ES fon­dų skaid­rus ir tin­ka­mas in­ves­ta­vi­mas bei vie­šo­jo ir pri­va­taus sek­to­rių par­tne­rys­tė. Šios sri­tys reikš­min­giau­sios vals­ty­bėms, ku­rios ruo­šia­si sto­ti į ES, to­dėl mū­sų su­kaup­ta pa­tir­tis ir yra svar­bi.

– Ko­kie pro­jek­tai su­lau­kė di­džiau­sios sėk­mės? Dėl ko­kių prie­žas­čių?

– Iš­ties la­bai no­rė­tų­si pa­si­džiaug­ti sėk­min­gais pro­jek­tais. Be­ne di­džiau­sios sėk­mės su­lau­kė Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos ir CPVA kar­tu su veng­rais, kaip jau­nes­niai­siais par­tne­riais, įgy­ven­din­tas 2 mln. eu­rų ver­tės ES Dvy­nių pro­jek­tas Kroa­ti­jo­je. Jis bu­vo skir­tas ge­bė­ji­mams efek­ty­viai val­dy­ti ES san­glau­dos po­li­ti­kos fon­dus stip­rin­ti ir iš tik­rų­jų la­bai džiau­gia­mės, kad 2013 m. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) šį pro­jek­tą pri­pa­ži­no sėk­min­giau­siu Dvy­nių me­tų pro­jek­tu.

Pro­jek­to me­tu su­kū­rė­me Kroa­ti­jos ES fon­dų ad­mi­nist­ra­vi­mo sis­te­mą, o EK pri­pa­ži­ni­mas pa­kė­lė Lie­tu­vos var­dą ant aukš­tes­nio laip­te­lio. Tur­būt ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad šis pro­jek­tas ap­skri­tai bu­vo svar­bus pro­ver­žis Kroa­ti­jo­je, kai ir šios ša­lies ins­ti­tu­ci­jos pri­pa­ži­no Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­ją. Be abe­jo­nės, ši sėk­mės is­to­ri­ja pa­gel­bė­jo lai­mint ir ki­tus mū­sų pro­jek­tus Ma­ke­do­ni­jo­je, Juod­kal­ni­jo­je ir Kroa­ti­jo­je. Šian­dien la­bai džiau­giuo­si, kad Kroa­ti­jo­je jau lai­mė­jo­me 17-ą ES Dvy­nių pro­gra­mos pro­jek­tą ir kad CPVA da­ly­va­vo vi­sus juos ren­giant ir įgy­ven­di­nant.

Sėk­mę su­ku­ria dar­bo re­zul­ta­tas, kai nu­vy­kę į ša­lį par­tne­rę, dirb­da­mi dau­gia­kul­tū­rė­je ap­lin­ko­je eks­per­tai su­ge­ba su­kur­ti re­zul­ta­tą, priim­ti­ną ša­liai nau­dos ga­vė­jai. Yra di­džiau­sias įver­ti­ni­mas, kai ži­no­me, kad mū­sų su­kur­tas re­zul­ta­tas yra ver­ti­na­mas ir bus nau­do­ja­mas. Šia­me pro­jek­te sėk­mę lė­mė sun­kus dar­bas, eks­per­ti­nė pa­tir­tis, ži­nios ir ge­bė­ji­mas tin­ka­mai įver­tin­ti ša­lies par­tne­rės ins­ti­tu­ci­jų po­rei­kius, grei­tai pa­teik­ti pa­siū­ly­mus bei pa­dė­ti juos įgy­ven­din­ti.

– 2015 ir 2016 m. dau­giau­sia Lie­tu­vos pro­jek­tų įgy­ven­din­ta Uk­rai­no­je, Kroa­ti­jo­je, Mol­do­vo­je, Azer­bai­dža­ne, Ma­ke­do­ni­jo­je. Ko­dėl bend­ra­dar­biau­ja­me bū­tent su šio­mis vals­ty­bė­mis?

– Čia svar­bios is­to­ri­nės ir po­li­ti­nės prie­žas­tys. Sto­jant į ES Lie­tu­vos nuei­tas bū­ti­nų re­for­mų ke­lias yra įdo­mus tiek ES Ry­tų par­tne­rys­tės, tiek į ES kan­di­da­tuo­jan­čioms vals­ty­bėms.

Mū­sų pa­tir­tis yra la­bai ver­ti­na­ma ir iš tik­rų­jų do­mi­na Uk­rai­ną, Mol­do­vą, Azer­bai­dža­ną – mes kar­tu bu­vo­me po­so­vie­ti­nia­me blo­ke. Čia la­bai svar­bus mū­sų ge­bė­ji­mas kal­bė­ti ru­sų kal­ba. Ži­no­ma, pro­jek­to ofi­cia­li kal­ba yra ang­lų, bet ne­re­tai per dar­bi­nius su­si­ti­ki­mus tie­siog sė­dint prie ap­skri­to sta­lo ir per tam tik­rus pa­žin­ti­nius vi­zi­tus ge­bė­ji­mas bend­rau­ti ru­sų kal­ba la­bai pra­ver­čia.

Ki­tas svar­bus mo­men­tas – ge­bė­ji­mas su­pras­ti ki­tų ša­lių men­ta­li­te­tą ir įvai­rius jų dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo prin­ci­pus, kaip žiū­ri­ma į dar­bą, veik­las, jų re­zul­ta­tus. Ma­nau, kad svar­bu, jog Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jos pa­lai­ko san­ty­kius su ana­lo­giš­ko­mis vals­ty­bių par­tne­rių ins­ti­tu­ci­jo­mis, – taip ge­riau su­si­pa­žįs­ta­me su jų rea­li­jo­mis ir ga­li­me ge­riau pa­gel­bė­ti. Na, o Ma­ke­do­ni­jai ir Kroa­ti­jai la­bai svar­bi mū­sų in­teg­ra­ci­nė į ES pa­tir­tis, ku­ria ga­lė­jo­me pa­si­da­ly­ti. Jiems taip pat rei­kė­jo da­ry­ti po­ky­čius ar­ba kur­ti įvai­rias val­dy­mo kont­ro­lės sis­te­mos da­lis. Mes ga­lė­jo­me pa­gel­bė­ti ir čia.

– Su ko­kiais di­džiau­siais iš­šū­kiais su­si­dur­ta įgy­ven­di­nant pro­jek­tus šio­se vals­ty­bė­se?

– Bet ko­kiu at­ve­ju, di­džiau­sias iš­šū­kis yra dar­bas dau­gia­kul­tū­rė­je ap­lin­ko­je. Tai reiš­kia, kad vi­sa­da ten­ka pri­si­tai­ky­ti prie vie­ti­nės dar­bo kul­tū­ros, men­ta­li­te­to, po­žiū­rio, so­cia­li­nių ir kul­tū­ri­nių da­ly­kų. Jei­gu kal­bė­tu­me apie il­ga­lai­kius pro­jek­tus, eks­per­tams daž­nai bū­na tik­ras iš­šū­kis su­de­rin­ti dar­bi­nę veik­lą su as­me­ni­niu gy­ve­ni­mu. Jei ten­ka dve­jiems me­tams iš­ke­liau­ti iš Lie­tu­vos, daž­niau­siai eks­per­tai vyks­ta su vai­kais, vi­sa šei­ma. Vi­siems ten­ka pri­si­de­rin­ti prie kal­bos, kul­tū­ros, gy­ve­na­mo­sios vie­tos, o kar­tais ir prie di­de­lių kli­ma­to po­ky­čių. Svar­bu, kad eks­per­tai su­pras­tų ir pri­si­tai­ky­tų prie ša­lies po­li­ti­nių rea­li­jų, tin­ka­mai įver­tin­tų si­tua­ci­ją, teik­tų įgyvendinamus pa­siū­ly­mus, dirb­tų pa­gal rea­lų pla­ną. Tad tai yra įtam­pos ir kom­pe­ten­ci­jų rei­ka­lau­jan­tis dar­bas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių