- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausias Suomijos laikraštis „Helsingin Sanomat“, apžvelgdamas besibaigiančius metus, atkreipė dėmesį į Lietuvos Seimo vasarį priimtą įstatymą, draudžiantį mušti vaikus.
Šis straipsnis buvo papuoštas logotipu „Metų šviesos spindulėlis“ – jis reiškia mažus ir šviesius pokyčius visuomenėje. Jų dienraštis per metus paskelbė 24. Į sąrašą pateko tokios naujienos kaip draudimo vairuoti moterims Saudo Arabijoje panaikinimas ir Paryžiaus klimato susitarimas.
Dienraštyje rašoma, kad Lietuvoje anksčiau fizinės bausmės buvo laikomos tėvų teise, tačiau situaciją pakeitė visuomenę sukrėtusi tragedija Kėdainiuose, kai mirė patėvio ir motinos sumuštas keturmetis.
„Lietuvos institucijos žinojo, kad Matas buvo ir anksčiau skriaudžiamas. Bet nieko nebuvo padaryta. Iš dalies šis įvykis pastūmėjo įstatymo priėmimą“, – rašo „Helsingin Sanomat“.
Netgi konservatyvi bažnyčia atsipeikėjo ir nebeaukštino šeimos teisių patiems auklėti vaikus savo nuožiūra. Vasario mėnesį daugumos balsu įstatymas buvo priimtas.
Laikraščio duomenimis, pasaulyje yra 60 valstybių, kuriose draudžiamos fizinės bausmės. Pirmoji jas uždraudė Švedija 1979 metais, Suomija tą padarė antroji 1984-aisiais.
Dienraštis rašo, kad Lietuvoje keletą kartų buvo bandyta uždrausti smurtą prieš vaikus, bet vis nepavykdavo, tačiau po Matuko tragedijos greitai paaiškėjo, kad dauguma pritaria įstatymo reikalingumui.
„Netgi konservatyvi bažnyčia atsipeikėjo ir nebeaukštino šeimos teisių patiems auklėti vaikus savo nuožiūra. Vasario mėnesį daugumos balsu įstatymas buvo priimtas“, – pažymi „Helsingin Sanomat“.
„Matuko likimas buvo paskutinis lašas. Tai labai žiaurus įvykis“, – Suomijos laikraščiui sakė įstaigos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Didžpetrinė. Jos teigimu, tokio įstatymo buvo siekiama nuo 2008 metų.
„Pokyčiai neįvyks per vieną naktį, žmonių požiūris ir kultūra keičiasi lėtai. Bet įstatymas yra labai svarbus žingsnis, nes konkrečiai apibrėžia, kas yra draudžiama. Tai suteikia daugiau informacijos. Dabar ir aplinkiniai žmonės išdrįsta dažniau pranešti apie tai, ką mato ar girdi“, - teigė ji.
Laikraščio straipsnį BNS prašymu išvertė tinklaraštis „Suomiškas ugdymas“.
Seimas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, uždraudžiančias vaikams taikyti fizines bausmes, priėmė vasario 14 dieną. Pasisakantys prieš fizines bausmes argumentuoja, kad jos pažeidžia vaikų teises, kenkia jų vystymuisi ir gali paskatinti smurtą. Kritikai laikosi pozicijos, kad tokiu draudimu valstybė pernelyg kišasi į šeimos gyvenimą, o bendrų įstatymų pakanka bausti už pavojų keliantį smurtą.
Apklausos rodo, kad Seimo sprendimui pritaria du trečdaliai Lietuvos gyventojų.
BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT vasarį atliktoje apklausoje į klausimą, pritaria ar nepritaria, kad taikyti vaikams fizines bausmes būtų uždrausta įstatymu, 30,7 proc. respondentų pasirinko atsakymą visiškai pritariantys, o dar 37 proc. – pritariantys. 12 proc. apklaustųjų tvirtino tokiam įstatymo įvedimui nepritariantys, o tikrai nepritariančių buvo beveik vienas procentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus13
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Netikėta: Seimo rūmuose – sirena ir raginimas evakuotis3
Seimo rūmuose ketvirtadienį prieš vidurdienį suskambo apie būtinybę evakuotis pranešanti sirena ir per garsiakalbį aidėjo raginimas palikti pastatą, pranešė portalas 15min.lt. ...
-
Dėl VSD pranešėjo komisijos – skundas ir iš Prezidentūros
Trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo dar vieną skundą dėl vadinamosios pranešėjo Tomo Gailiaus parlamentinės tyrimo komisijos. Šį kartą į etikos sargus pasikreipė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patar...
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį13
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo1
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus1
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...