Lietuva viltingai vertina ES laisvosios prekybos sutartį su Kanada

Pasak jo, ES skyrė per mažai dėmesio piliečių informavimui apie teigiamą jos naudą - dėl to buvo kilusi grėsmė, kad žlugs derybos dėl ambicingiausio prekybos susitarimo ES istorijoje. Vis dėlto kol kas, pasak jo, neaišku, kada Lietuva pajus praktinę sutarties naudą.

„Derybos buvo sunkios. Pačią jų baigti vertinu labai teigiamai ir pasiektas labai svarbus susitarimas. Belgijos vyriausybei pavyko viską suderinti, ir sekmadienį tikimės, kad įvyks pasirašymas. Visa tai buvo savotiškas žadintuvo skambutis, kad ne viskas Europos Sąjungoje gali vykti sklandžiai. Vis stringa labai svarbių sprendimų priėmimai. Mes dažnai stebime, kad viešumon iškyla ganėtinai populistiniai argumentai, nes, matyt, nebuvo pakankamai įdirbio, aiškinant principus, naudą ir prioritetus. Kai būna pavėluota, tai labai sunku būna kompensuoti prarastą įdirbį“, – BNS šeštadienį sakė L. Linkevičius.

Jo teigimu, ateityje ES derantis dėl prekybos sutarčių, turėtų būti skleidžiama kur kas daugiau informacijos, supažindinant tiek su neigiamais, tiek su teigiamais jų aspektais – tokiu būdu kiltų mažesnė rizika įvairioms tarpvalstybinėms deryboms žlugti paskutinę minutę.

„Dėl to reikia mums stipriai susimąstyti dėl sprendimų priėmimo. Mes buvome pradėję kalbėti, kad toks signalas rodo, jog ateityje mums gali kilti problemų, sudarant laisvos prekybos sutartis su bet kuria šalimi. Lietuva visada pasisakydavo už laisvą prekybą. Ne tik Europos Sąjunga, bet ir nacionalinės vyriausybės turi aktyviau dirbti, aiškinant praktinę reikšmę ir naudą. Tai reikia daryti laiku, o ne paskutinių derybų metu“, - kalbėjo L. Linkevičius.

Jo teigimu, kol kas sunku pasakyti, kada Lietuva pajus praktinę sutarties naudą. „Aš dabar taip tiesiai nepasakysiu, bet Kanada intensyviai bendrauja su Europos Sąjunga. Gal Lietuva nėra tiesioginė Kanados partnerė, bet iš principo mes esame už laisvą prekybą“, - tvirtino ministras.

CETA prekybos susitarimui reikalingas visų 28 ES šalių pritarimas, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Belgijoje pritarti turi ir vietos valdžia – susitarimą šalies Belgijos Valonijos regionas – jis bandė apginti regiono ūkininkų interesus ir užtikrinti, kad tarptautiniai investuotojai nevers vyriausybių prieš gyventojų norą keisti įstatymus. Vis dėlto penktadienį Valonijos parlamentas nutarė neblokuoti sutarties.

Iš karto po to, vėlyvą penktadienio vakarą, ES valstybės pritarė sutarčiai su Kanada ir atvėrė galimybę ją pasirašyti – tai numatoma padaryti sekmadienį.

CETA yra pats ambicingiausias prekybos susitarimas, dėl kurio ES kada nors derėjosi. Sutartis pašalina 99 proc. muitų bei vieningą ES rinką susieja su 36 mln. gyventojų turinčia 10-a pagal dydį pasaulio ekonomika. Po pasirašymo sutartis įsigalios laikinai, kol ją ratifikuos visos ES šalys, o šis procesas gali užtrukti ne vienerius metus.

Pasirašius CETA, Europos Sąjungos laukia sudėtingos prekybos derybos su kitomis šalimis, įskaitant net svarbesnį ir dar prieštaringiau vertinamą susitarimą su JAV, vadinamą Transatlantine prekybos ir investicijų partneryste (Transatlantic Trade and Investment Partnership, TTIP ).

Ekonomistai: tai atvers naują rinką

Istorinė Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laivosios prekybos sutartis (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA) Lietuvos eksportuotojams atvers 36 mln. gyventojų Kanados rinką, į kurią vežti produktus be muitų taps kur kas lengviau, mano ekonomistai. Analitikai sako, jog Rusijos rinką prieš dvejus metus praradusiai Lietuvai dabar itin svarbios trečiosios rinkos, kurios taptų dar vienu taikiniu jos eksporto perorientavimui.

„Šiuo metu reikia kalbėti, kad Kanada kaip prekybos partnerė Lietuvai nėra labai svarbi, bet tokiais atvejais atsiranda galimybė dinamiškiau plėtoti prekybos santykius su tokia gana didele rinka. Mums trečiosios rinkos yra labai svarbios eksporto perorientavimui. Bendrai eksporto apimčiai nedidėjant, mūsų eksportas į JAV padidėjo keliasdešimt procentų, tai rodo, kad vyksta svarbūs geografinės struktūros pokyčiai ir Kanada galėtų tapti dar vienu taikiniu mūsų eksporto perorientavimo politikai“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Anot jo, preliminariai svarstoma, kad eksportą į Kanadą galėtų padidinti Lietuvos maisto sektorius. „Ir vartotojams Kanados rinka atsiveria. Jeigu mūsų rinkoje pasirodytų Kanados produktai, tai vartotojai turėtų didesnį produktų pasirinkimą. Viskas vyks į abi puses - tiek eksporto, tiek importo. (...) Bet kokia prekybos sutartis palengvina prekių judėjimą tarp dviejų rinkų. Atkrenta absoliuti dauguma muitų. Tai automatiškai formuoja didesnę konkurenciją Europos Sąjungos gamintojams ir kai kuriais aspektais gyventi ir uždirbti pelną. Tarkime, žemės ūkio bendrovėms bus sunkiau, bet vartotojai laimi visada“, – tvirtino G.Nausėda.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi teigė, kad CETA susitarimas plačiau atveria Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams. „Kol kas Lietuva su Kanada prekiauja labai mažai, bet ateityje bus lengviau užimti Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams. Pagrindinė nauda susijusi ne su didesniu importu iš Kanados ar Kanados produktais Lietuvoje, bet su mūsų eksportu į Kanadą. Pašalinami barjerai, todėl Lietuvos eksportuotojams bus lengviau parduoti produkciją ten“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Abu ekonomistai sutarė, jog didesnę naudą Lietuvos eksportui duotų ES Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartis su JAV, tačiau derybos dėl šios sutarties dar nėra baigtos.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Kanadą 2014 metais siekė 141,9 mln. eurų, importas – 41,9 mln. eurų. Europos Komisijos duomenimis, pernai Kanada buvo 12-ta svarbiausia ES prekybos partnerė, o ES Kanadai – antra po JAV. 2015 metais bendra prekyba tarp ES ir Kanados siekė 63,5 mlrd. eurų, o paslaugų suteikta už 27,2 mlrd. eurų.