Lietuva Ukrainai gali padėti, nes pati nuėjo panašų kelią

Mūsų valstybės parama Ukrainai visuomenės daug labiau pastebima pastaruosius porą metų, nuo karinio konflikto su Rusija pirmųjų užuomazgų. Šalių bendradarbiavimas ir Lietuvos pagalba Ukrainai žengiant eurointegracijos keliu – jau daugiau nei dešimtmečio istorija.

Nuo pilietiškumo iki teismų reformos

Lietuva Ukrainai pastaruosius metus skiria didžiąją dalį savo humanitarinės pagalbos. Tai būna bene plačiausiai nuskambanti žinia. Be to, yra vykdoma daug bendrų projektų, kurie padeda šaliai ruoštis reformoms ir vykdyti jas.

Šiemet Lietuva vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektais, kurių konkursus skelbia Užsienio reikalų ministerija, perduos Ukrainos atstovams Lietuvos Respublikos institucijų patirtį branduolinio saugumo, energetikos, muitinės veiklos, standartizacijos, sveikatos apsaugos, teisingumo, žemės ūkio ir kitose srityse. Bendra veikla bus skirta valstybės institucijų darbuotojų administraciniams ir instituciniams gebėjimams stiprinti įgyvendinant su ES ir Ukrainos asociacijos sutartimi susijusias reformas. Rengiami projektai, kuriais siekiama skatinti aktyvų Ukrainos jaunų žmonių pilietiškumą, stiprinti rusakalbių regionų gyventojų pilietinį sąmoningumą, jų ryšį su Ukrainos valstybe, skatinant domėjimąsi ir gerinant jų žinias apie Europos integracijos teikiamas galimybes.

Lietuvos institucijos savo patirtį reformų siekiančiai Ukrainai perduoda ir per vystomojo bendradarbiavimo Dvynių projektus.

2014 m. Lietuva laimėjo Dvynių projektą, kurį Ukrainoje įgyvendina Valstybinė kelių transporto inspekcija, padėdama šios šalies Infrastruktūros ministerijai stiprinti komercinio kelių transporto saugos standartus. Projekte Lietuva dalyvauja kaip jaunesnioji Lenkijos ir Vokietijos partnerė.

2013 m. pradėtas projektas, kurį įgyvendina Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba ir Registrų centras, teikdami pagalbą atvirai ir skaidriai žemės ūkio paskirties žemės rinkos plėtrai Ukrainoje. Projekte Lietuva kartu su Vokietija yra jaunesniosios Olandijos partnerės.

2010 m. Lietuva laimėjo Dvynių projektą, kuriuo padedama stiprinti Ukrainos administracinių teismų efektyvumą ir valdymo gebėjimus. Šiame projekte Lietuva yra jaunesnioji Prancūzijos partnerė. Projektą įgyvendina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Standartai labiau civilizuoja

Tad kokia yra Lietuvos palaikymo Ukrainai reikšmė? Kuo tai, jau nekalbant apie moralinius dalykus, paranku ekonomiškai ir politiškai? Ar svarbu, kad dar viena šalis įgyvendintų reformas, kurios teisinę, verslo ir kt. sistemas padarys panašias į ES?

Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad taisyklių, kurios yra adaptuotos ES, plėtra toliau į Rytus yra sveikintina, nes Ukraina ir jos visuomenė mums yra svarbi tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek kultūriškai. „Plečiame savo žaidimo taisykles. Jos yra geriau suprantamos, labiau šalis civilizuoja, ypač turint galvoje geopolitinį susiskaldymą ir šalis, kurios žaidžia besilaikydamos visai kitų taisyklių“, – sakė L.Kasčiūnas.

Laiko reikės daugiau

Žinoma, lyginant su laikotarpiu, kai Lietuva rengėsi stoti į ES, Ukrainai reikės daug daugiau laiko eiti eurointegracijos keliu, pažymėjo politologas. Juo labiau kad Ukraina ir nėra kviečiama tapti ES nare.

„Ukraina yra dviejų interesų zonų, dviejų integracinių erdvių epicentre, tad natūralu, kad interesų susikirtimas šiai šaliai yra daug sudėtingesnis, nei buvo mūsų atveju. Viską sunkina ir tai, kad mums narystę siūlė pati ES, turėjome narystės perspektyvą, tapome kandidatais, buvome stumiami reformuotis, o tokio motyvo Ukrainai dar nėra – kol kas nėra siūloma tapti kandidate, pradėti derybas dėl narystės. Tad šios motyvacijos iš ES dabar trūksta, ji dar labiau paskatintų reformas. Taigi, turint galvoje visą Ukrainos situacijos sudėtingumą, jos oligarchinius modelius, priklausomybę nuo posovietinių žaidimo taisyklių, visa tai traukia šalį į rusišką erdvę. O jos ištraukimas iš tos erdvės, aišku, užtruks“, – komentavo L.Kasčiūnas.

Ir Lietuvos nueitas kelias

Tiesa, daugiametis šalių bendradarbiavimas, ypač parama demokratijos plėtrai, artėjimo su ES procesams sulaukia savų kritikų. Juk demokratijos plėtros ir pilietinės visuomenės ugdymo, eurointegracijos rėmimas labai nepatinka šalims, kurių interesų tai neatitinka, ir tai ypač akivaizdu buvo Ukrainos bei Rusijos atveju. Išeitų, kad dėl vienos šalies reformų siekio kita kuria įtampą visame regione. Tačiau toks argumentas nenusveria šių veiklų prasmės ir naudos. Kodėl?

Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius Jonas Urbanavičius pabrėžia: parama demokratijos procesams nėra tiesioginis paramos besivystančioms šalims tikslas pasaulinės vystymosi politikos kontekste. Besivystančioms šalims parama teikiama visų pirma siekiant pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas. Parama, teikiama kaimyninėms ES valstybėms: Gruzijai, Azerbaidžanui, Moldovai ir kitoms – yra susijusi su šių šalių ir ES santykių plėtra.

Tokius atvejus galima būtų palyginti ir su pačios Lietuvos situacija – kas būtų buvę, jeigu jos siekis pasistiebti iki ES standartų nebūtų remtas dėl to, kad tai neparanku Rusijai? „Minėtos šalys, kaip ir Lietuva prieš dvi dešimtis metų, yra pasirašiusios ar planuoja pasirašyti Asociacijos sutartis su ES. Šiose sutartyse numatyti dvišaliai įsipareigojimai: ES įsipareigoja atverti minėtoms valstybėms savo rinkas, tačiau šios valstybės įsipareigoja reformuoti savo teisinę, politinę sistemą, užtikrinti rinkos ekonomikos veikimą, kad ES šalių verslas minėtose valstybėse galėtų veikti pagal tas pačias, nuspėjamas ir skaidrias, taisykles. Šios reformos – gana ilgos ir sudėtingos, todėl joms vykdyti ES skiria tam tikrą paramą. Parama gali būti skiriama ir atskiroms ūkio sritims. Tokia pati parama, ruošiantis Lietuvos narystei ES, buvo skirta ir mūsų šalies žemės ūkio sektoriui, aplinkos problemų sprendimui“, – mūsų pačių patirtį priminė J.Urbanavičius.

Jis akcentavo, kad galutinį sprendimą, kurį tolesnės plėtros kelią pasirinkti, vis dėlto priima pačios valstybės. „Žinoma, priimant tokį sprendimą, privalu atsižvelgti visų pirma į piliečių teises ir interesus, o ne į verslo ar politinių grupių interesus. Ukrainos pavyzdys rodo, kad piliečių teisės dalyvauti sprendžiant dėl savo valstybės ateities nepaisymas gali virsti ir valstybės valdymo formos pasikeitimu“, – sakė J.Urbanavičius.

L.Kasčiūnas pabrėžia, kad europietiškų vertybių sklaida į Ukrainą negali būti laikoma Rusijos provokavimu. „Tai yra pačios Rusijos interesas tokiu kampu viską matyti. Tačiau kiekviena tauta – ar ukrainiečiai, ar moldavai, ar kiti – turi teisę į pasirinkimą“, – reziumavo L.Kasčiūnas.