Lietuva tikisi, kad Estijoje neužsitęs neapibrėžtumo periodas

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius situaciją Estijoje apibūdina kaip neapibrėžtumo periodą ir viliasi, kad jis netruks ilgai.

„Čia yra Estijos vidaus reikalas, aišku, linkime greičiau sukurti naują Vyriausybę, nes laukia tikrai rimti darbai, Estijos netrukus laukia ir pirmininkavimas ES Tarybai, tikrai daug iššūkių. Tikimės, kad greitai neapibrėžtumo periodas baigsis“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto politologo Mindaugo Jurkyno, panašu, kad į naują Vyriausybę Estijoje pateks rusakalbius atstovaujanti Centro partija, kuri gali tapti net ir pagrindiniu naujos koalicijos partneriu.

„Žlugusioje koalicijoje nesutarimai dėl ekonominės ir kitos politikos buvo gana dideli, o pats premjeras nebuvo ypatingai veržlus reformų linkme ir autoriteto tarp partnerių labai neturėjo, tai panašu, kad gali Estijos Vyriausybė keistis į centro kairiąją ir daugiau matyti galime kairiosios politikos – kaip ir Lietuvoje galime matyti daugiau kairiosios politikos, kur valstybės reguliavimo ir dėmesio socialiniams klausimams, juos finansuojant, gali būti daugiau“, – BNS sakė M.Jurkynas.

Pasak politologo, jeigu socialdemokratams, konservatoriams ir Centro partijai iš tiesų pavyktų susitarti dėl valdančiosios daugumos, iš naujosios koalicijos galima daugiau dėmesio tikėtis socialinėms problemoms, tuo metu užsienio politikos šie pokyčiai paveikti neturėtų.

M.Jurkyno teigimu, tiek Estijoje, tiek Latvijoje, turinčiose didelį procentą rusakalbių gyventojų, kurių dalis neturi šių valstybių pilietybės, buvo stengiamasi išlaikyti jų interesams atstovaujančias partijas atokiai nuo valdžios. Todėl šis atvejis tiek Estijoje, tiek Baltijos šalyse gali būti pirmasis, kai Vyriausybėje svarbias pozicijas gaus šių gyventojų interesams atstovaujanti politinė jėga.

„Įtraukti į socialinius klausimus orientuotą rusakalbių Centro partiją yra būdas parodyti, jog reikia atkreipti dėmesį į tuos, kurie nelaimėjo nei globalizacijos, nei ekonomikos augime tiek, kiek tikėjosi“, – kalbėjo politologas.

Parlamentaras konservatorius Andrius Kubilius savo ruožtu sako negalįs vertinti, ar tikrai kritika dėl sprendimų nepriėmimo T.Roivas buvo pagrįsta. Jis pažymi, jog Reformų partija Estijoje jau 12 metų buvo valdžioje ir jo pozicijų susilpnėjimą galėjo, be kita ko, lemti tai, kad jų kandidatas partijos pirmininkas Siimas Kallas (Symas Kalas) šiemet nebuvo išrinktas prezidentu.

„Po šių prezidento rinkimų pačioje Reformų partijoje kilo didelė vidinį krizė“, – sakė A.Kubilius.

Šia krize, anot Seimo nario, pasinaudojo šalyje labai populiari Centro partija, praėjusią savaitę išsirinkusi naują vadovą.

„Centro partijai iki šeštadienio vadovavo Edgaras Savisaaras – tai yra prieštaringa asmenybė, jis bandė sutelkti rusakalbių ir nostalgiją jaučiančiųjų balsus, buvo traktuojamas kaip prorusiškos partijos vadovas, dėl to su juo visos kitos parlamentinės Estijos partijos nesudarydavo koalicijos, ta partija turėjo ilgą krizę, o šeštadienį Edgaras Savisaaras buvo pakeistas nauju vadovu Juriu Ratu. Jis kitų parlamentinių partijų yra priimamas kaip ne toks prorusiškas, todėl jau šeštadienį buvo aišku, kad kitos partijos, kurios įeina dabar į valdančiąją koaliciją, gali ieškoti būtų, kaip performuoti koaliciją“, – sakė parlamentaras.

A.Kubilius, premjero pareigas ėjęs tuo metu, kai Estijos Vyriausybei vadovavo Reformų partijos atstovas Andrusas Ansipas, sako jį buvus stipresnį lyderį nei T.Roivas, kas irgi galėjo lemti pastarojo sunkumus išlaikyti aukštai iškeltą kartelę.

„A.Ansipas sukūrė visą partijos sėkmės istoriją, jis ją pavertė valdančiąja partija, laiminčia daug balsų, bet kada jis apsisprendė, kad nebenori būti premjeru ir perėjo į Europos Komisiją, atėjo dabartinis buvęs premjeras – pakankamai jaunas, ir matyt, ir dėl to, kad partija jau per ilgai buvo valdžioje, ir gal jo paties savybės neleido užtikrinti ilgalaikio tęstinumo“, – svarstė A.Kubilius.

63 Estijos įstatymų leidėjai iš 101 trečiadienį balsavo už tai, kad Reformų partijos atstovas T.Roivas, Vyriausybei vadovaujantis nuo 2014-ųjų, būtų atleistas, prieš buvo 28 parlamentarai.

Valdančiąja galinti tapti prorusiška Centro partija turi 27 atstovus Estijos parlamente, o Reformų partija - 30 narių.