Lietuva perspėja: Serbija neįvykdė sąlygų gauti ES kandidatės statusą

Lietuva penktadienį pareiškė, kad kovo mėnesį kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą siekianti gauti Serbija dar neįvykdė jai keliamų sąlygų.

„Apgailestaujame, kad nei viena iš 2011 metų gruodžio Europos Vadovų Taryboje iškeltų sąlygų kol kas nėra pilnai įgyvendinta. Manome, kad ES turi reikalauti iš Serbijos pilno suformuluotų sąlygų įgyvendinimo“, - penktadienį BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Margarita Butkienė, paminėjusi keliamas sąlygas dėl Kosovo situacijos.

Šis perspėjimas nuskambėjo netrukus po to, kai Serbija supykdė Lietuvą iškeldama užsienio reikalų ministro Vuko Jeremičiaus kandidatūrą į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininko pareigas.

Šį postą tikisi užimti Lietuva - pasak M.Butkienės, Lietuva apie savo ketinimą pranešė dar 2004 metais ir „iki pastarųjų savaičių neturėjo jokios konkurencijos“, o Serbijos elgesys esąs „neįprastas“.

Lietuva pastaruoju metu taip pat ne kartą kritikavo Serbiją dėl elgesio su investuotojais iš Lietuvos, ypač galimo „Alitos“ ir „Arvi“ interesų pažeidimų. Lietuvos pareigūnų teigimu, tai atspindi prastą situaciją teisinėje Serbijos sistemoje.

„Serbijos vyriausybė nėra nei patikima, nei atsakinga“, - penktadienį BNS sakė apie derybas dėl kandidato statuso ES gerai informuotas kitas Lietuvos diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

ES vadovai dėl kandidatės statuso Serbijai turėtų galutinai apsispręsti kovo pradžioje vyksiančiame viršūnių susitikime. Iki jo dar vyks ministrų lygio susitikimai aptarti situacijai.

„Iki kovo 1-2 dienos vyksiančio Europos Vadovų Tarybos posėdžio dar turime dvi savaites ir papildoma pažanga dar gali būti pasiekta“, - teigė M.Butkienė.

Lietuvą neseniai supykdė Serbijos užsienio reikalų ministro V.Jeremičiaus ketinimai siekti JT Generalinės Asamblėjos pirmininko posto. Šias pareigas kas penkeri metai užima rinkiminių - geografinių grupių atstovai. 2012-2013 metų sesijai pagal šią rotacinę eilę turi pirmininkauti Rytų Europos šalių grupės atstovas.

Pasak M.Butkienės, pagal atitinkamas procedūras, Lietuva Rytų Europos šalių grupę apie savo ketinimą užimti JT GA pirmininko postą pateikė dar 2004 metais ir „iki pastarųjų savaičių neturėjo jokios konkurencijos“.

„Toks vėlyvas kandidatūros iškėlimas, ypač kai kita valstybė savo ketinimą siekti posto buvo deklaravusi prieš keletą metų, JT GA praktikoje yra neįprastas. Lygiai taip pat neįprastas yra šalies atsisakymas ieškoti sutarimo rinkiminės grupės viduje ar visai grupei priimtino kompromisinio sprendimo“, - sakė M.Butkienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Baltijos valstybės dar niekad nėra užėmusios JT GA pirmininko posto, tuo tarpu Balkanų atstovas jai pirmininkavo prieš penkerius metus - 2007 metais šios pareigos patikėtos Makedonijos atstovui.

„Be to, nė viena grupės šalis posto nėra turėjusi du kartus. Serbija yra Jugoslavijos teisių perėmėja, o Jugoslavija jau kartą pirmininkavo JT Generalinei Asamblėjai 1977-1978 metais. Mūsų manymu, pakartotinis posto skyrimas to paties regiono valstybei antrą kartą iš eilės pažeistų subalansuoto geografinio atstovavimo principą grupės viduje“, - teigė A.Ažubalio atstovė spaudai.

„Atsižvelgiant į Serbijos atsisakymą ieškoti sprendimo rinkiminės grupės viduje, Lietuva aktyviai veda rinkiminę kampaniją tarp JT valstybių-narių, pabrėždama savo siekio teisėtumą ir pagarbos galiojančioms taisyklėms ir praktikoms svarbą“, - sakė M.Butkienė, tačiau tiesiogiai nesusiejo šių dviejų klausimų.

BNS žiniomis, Lietuva taip pat svarstė galimybę blokuoti Serbijos pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) po kelerių metų, bet galiausiai nusprendė tokių priemonių nesiimti.

Savo ruožtu Serbijos vidaus reikalų ministras neseniai perspėjo, kad negavusi ES kandidatės statuso Serbija gali atsigręžti į Rusiją.

„Europa padarys didelę klaidą, jei Serbija kovo mėnesį negaus kandidatės statuso“, - sakė Ivica Dadičius laikraščiui „Vecernje Novosti“.

Iki šiol kandidatės statuso suteikimui Serbijai labiausiai Europoje priešinosi Vokietija.