- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva siekia nuolatinio Jungtinių Valstijų karių buvimo šalyje ir oro gynybos garantijų, penktadienį pranešė JAV viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Prašome karinių pajėgų dislokavimo pastovesnio mūsų šalyje, ne tik rotacinio, bet ir pastovesnio“, - BNS telefonu iš Vašingtono sakė ministras.
Perklaustas, ar Lietuva siekia nuolatinio JAV karių buvimo šalyje, ministras tai patvirtino: „Mums svarbus tas nuolatinis buvimas, nes mūsų pačių pajėgumai yra ganėtinai riboti“.
Jis teigė tokį prašymą išsakęs susitikimų su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju Robertu Worku (Robertu Vorku) ir valstybės sekretoriaus pavaduotoju Tomu Shannonu (Tomu Šenonu).
Pasak ministro, apie konkretų karių skaičių kol kas nekalbėta.
Lietuvos Konstitucijoje nurodyta, kad šalyje negali būti užsienio valstybių karinių bazių.
L.Linkevičius teigė, kad nuolat Lietuvoje dislokuoti amerikiečių karius leidžia neseniai pasirašytas dvišalis susitarimas dėl JAV pajėgų statuso. Jis numato JAV teisę naudotis tam tikrais šalies kariniais objektais, nors jie lieka Lietuvos nuosavybe.
Ministras sakė pokalbių metu iš JAV administracijos atstovų sulaukęs visiško supratimo.
„JAV karinei vadovybei yra pavesta detalizuoti įvairius bendradarbiavimo variantus su įvairiomis šalimis, taip pat ir su mumis“, - teigė L.Linkevičius.
Kuopos dydžio rotacines pajėgas JAV Baltijos šalyse dislokuoja nuo 2014 metų, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Oro gynyba ir tarptautinės operacijos
L.Linkevičius su JAV pareigūnais taip pat aptarė Lietuvos prašymus dėl oro gynybos užtikrinimo.
Baltijos šalių pareigūnai jau seniai kalba, kad oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme.
„Mes beveik neturime oro gynybos pajėgumų. Pirmiausia norime, (…) kad būtų dislokuota ginkluotė, kurios mes neturime ir kuri kompensuotų mūsų pajėgumų spragas“, - sakė ministras.
Siekiant sustiprinti Baltijos šalių oro gynybą, NATO jau kurį laiką svarstoma apie didesnius įgaliojimus oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų naikintuvams ir svarstoma apie papildomą antžeminę ginkluotę.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio sistemas NASAMS. Anksčiau skelbta, kad jos gali būti perduotos iki 2020 metų už kiek daugiau nei 100 mln. eurų.
Lietuvos ir užsienio karininkai svarstė, kad šalyje ateityje taip pat gali būti dislokuotos ilgojo nuotolio gynybos sistemos „Patriot“, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas, tačiau jokių sprendimų iki šiol nepriimta.
L.Linkevičius konkrečiai nedetalizavo, kokių oro gynybos pajėgumų siekia Lietuva. Jis pabrėžė, kad Lietuvos prašymai Jungtinėms Valstijoms yra neatsiejami nuo šalies įsipareigojimų JAV ir NATO.
Lietuva 2018 metais turėtų pasiekti NATO numatytą 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos biudžetui ribą.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigė, jog šalis svarsto didinti savo indėlį tarptautinėse operacijose.
„Turime galimybę padidinti savo indėlį“, - sakė ministras, tačiau konkrečių svarstymų nepateikė.
Jis Amerikoje lankėsi pirmą kartą po to, kai darbą pradėjo nauja prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija. Europoje pastaruoju metu tvyro nerimas dėl naujojo prezidento užsienio politikos, požiūrio į NATO ir Rusiją.
Susitikimų Vašingtone ir Niujorke metu L.Linkevičius sakė išgirdęs „patikinimus ne tik dėl įsipareigojimų Aljansui, bet konkrečiai ir Baltijos šalims, ir Lietuvai“.
„Lietuva čia yra labai gerai vertinama ir dėl gynybos išlaidų, ir dėl dalyvavimo įvairiose NATO operacijose. Lietuva čia laikoma patikimu partneriu ir sąjungininku“, - sakė ministras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė19
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus1
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti6
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją10
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo3
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...