L. Linkevičius įvertino susitarimą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano

„Niekas iš tikrųjų neužsibaigia. Gilesni įvertinimai, matyt, bus kiek vėliau. Tai labai šviežias susitarimas. Todėl kažkaip sudėtinga būtų sveikinti. Juo labiau, kaip ir anksčiau esame sakę, galimai yra siekiama susilpninti Pašinianą“, – Eltai teigė Lietuvos diplomatijos vadovas, pabrėždamas, kad tokią intenciją – susilpninti Armėnijos pozicijas – galėjo lemti Kremliui nepatikęs šios valstybės ministro pirmininko Nikolo Pašiniano politikos kursas.

„Jis, kaip žmonių iškeltas lyderis, (elgėsi – ELTA), sakykime taip, ne pagal taisykles, prie kurių yra pripratęs Kremlius. Matėsi, kad jis yra neparankus ir nepatogus, nepaisant to, kad Armėnija savo veiksmuose ir retorikoje nebuvo antirusiška. Juo labiau kad Rusija turi ir didelių įsipareigojimų Armėnijos saugumui. Tačiau visa tyla iš Maskvos pusės, kai konfliktas prasidėjo, kėlė labai daug klausimų apie galimus susitarimus“, – teigė L. Linkevičius ir pabrėžė, kad yra prielaidų manyti apie galimus neskelbiamus susitarimus tarp Rusijos ir Turkijos.

„Matyt, ne tik dėl Kalnų Karabacho, bet, ko gero, ir dėl Sirijos. Įvairias tokias prielaidas daryti galime“, – teigė L. Linkevičius.

Pasak ministro, nepaisant to, kad Azerbaidžanui pavyko perimti dalį konfliktą keliančių teritorijų, viso Kalnų Karabacho perimti nepavyks. Anot jo, tuo, kad konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano nebūtų išspręstas, pirmiausiai yra suinteresuota pati Rusija.

„Visko tikrai neatsiims, nes užšaldytas konfliktas – tai yra būdas Rusijai veikti visus regionus, taip pat ir šį – Pietų Kaukazo regioną“, – teigė jis, akcentuodamas, kad įtampos nesumažins ir faktas, kad konflikto zonoje bus dislokuoti Rusijos taikdariai.

„Kad tai sumažins įtampą ar visam laikui išspręs esamą problemą – būtų per drąsu sakyti“, – apibendrino L. Linkevičius.

Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos vadovai susitarė dėl taikos Kalnų Karabache

Po pusantro mėnesio trukusių intensyvių mūšių Kalnų Karabacho konflikto zonoje ir trijų nesėkmingų mėginimų sudaryti paliaubas Azerbaidžanas ir Armėnija tarpininkaujant Rusijai susitarė nutraukti karo veiksmus.

Naktį į antradienį Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas paskelbė, kad kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu pasirašė pareiškimą nutraukti karo veiksmus Kalnų Karabache.

„Aš su Rusijos ir Azerbaidžano prezidentais pasirašiau pareiškimą dėl Karabacho karo nutraukimo nuo (lapkričio 10 d. ) 1 valandos, – pranešė jis. – Jau paskelbto pareiškimo tekstas yra neapsakomai skausmingas man asmeniškai ir mano tautai. Aš priėmiau šį sprendimą, remdamasis karinės situacijos analize ir žmonių, kurie geriausiai susipažinę su ja, vertinimu“.

Pasak V. Putino, Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos liks užimtose pozicijose. Palei sąlyčio liniją Kalnų Karabache ir palei koridorių, jungiantį šią teritoriją su Armėnija, bus dislokuotas Rusijos taikdarių kontingentas.

Be to, deblokuojami visi ekonominiai ir transporto ryšiai regione. Transporto susisiekimą padės kontroliuoti ir Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Pasienio tarnyba.

Perkeltieji asmenys ir pabėgėliai grįš į Kalnų Karabachą ir su juo besiribojančius rajonus kontroliuojant JT vyriausiajam pabėgėlių komisarui. Taip pat turi būti apsikeista belaisviais, kitais sulaikytais asmenimis ir žuvusiųjų kūnais.

Savo ruožtu Azerbaidžano prezidentas, kreipdamasis į tautą, patikslino, kad Baku kontroliuos daugelį rajonų aplink nepripažintą Kalnų Karabacho Respubliką. „Agdamo rajonas bus grąžintas iki lapkričio 20 d., Kelbečero rajonas – iki lapkričio 15 d., Lačino rajonas – iki gruodžio 1 d.“, pranešė jis.

Azerbaidžano prezidentas pabrėžė, kad konflikto zonoje bus dislokuoti ne tik Rusijos, bet ir Turkijos taikdariai.

Vėliau N. Pašinianas, kreipdamasis į tautą, pareiškė, kad sprendimas nutraukti konfliktą buvo priimtas atsižvelgiant į padėtį fronte. „Mes kariavome prieš teroristus, Azerbaidžaną ir vieną geriausių NATO armijų – Turkijos kariuomenę, – sakė jis. – Mes priėmėme sprendimą, atsižvelgdami į padėtį fronte. Šis sprendimas priimtas remiantis karinės situacijos analize ir žmonių, kurie geriausiai žinojo, kokia yra tikroji padėtis, patarimais“.

Anot Armėnijos premjero, šis žingsnis buvo priverstinis. „Nebuvo kitos išeities kaip pasirašyti pareiškimą. Daug ką norėčiau jums pasakyti dėl šios situacijos, bet kol kas negaliu, kadangi mano žodžiai sukeltų pavojų dabar pozicijose esantiems kariškiams“, – pridūrė vyriausybės vadovas.

Jerevane iškart prasidėjo protesto akcijos prieš susitarimą nutraukti karo veiksmus. Šimtai žmonių įsiveržė į Vyriausybės rūmus ir parlamentą, reikalaudami, kad N. Pašinianas atsistatydintų, ir ragindami kariškius paimti valdžią į savo rankas.

Pagal susitarimą, Rusija siunčia į Kalnų Karabachą beveik 2 tūkst. taikdarių.