L. Linkevičius: dėkoju Vokietijai už istorinį sprendimą

„Dėkoju Vokietijai už šį ketvirtį amžiaus efektyvios, toliaregiškos, dinamiškos partnerystės, kurios rezultatais galime džiaugtis. (...) Taip pat už paskutinį, sakyčiau, istorinį sprendimą prisiimti atsakomybę ir tapti vadovaujančia šalimi didinant buvimą. Tai labai aiškus ir juntamas pagalbos didinant Baltijos šalių saugumą ženklas“, – ministrų spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo L.Linkevičius.

Ministrai susitikime aptarė NATO viršūnių susitikimo rezultatus, konfliktą Sirijoje ir Europos saugumo situaciją, migracijos klausimus, Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos bei situaciją Ukrainoje.

„Aptarėme saugumo klausimus. Visi išreiškėme nuomonę, kad esame patenkinti sprendimais, priimtais NATO aljanso Varšuvoje“, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Jo teigimu, taip pat ministrai aptarė dialogo su Rusija svarbą, sprendžiant regiono problemas: „Mūsų nuomonė yra tikrai vieninga – mes turime sustiprinti savo saugumą ir gynybą, bet tuo pačiu metu turime vesti dialogą su Rusija“.

Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai taip pat kalbėjosi apie Minsko susitarimus bei konstatavo, kad jie vis dar pažeidžiami.

Ministrai kalbėjosi ir apie Rusijos bei Jungtinių Valstijų pasiektą susitarimą dėl paliaubų Sirijoje.

Vokietijos ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmajeris) sakė, kad kol kas sunku prognozuoti, ar paliaubos bus ilgalaikės.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vokietijai ypač svarbu, kaip sekasi Baltijos šalims.

„Susitinkame metu, kuris yra sudėtingas Europai – turėjome keletą progų aptarti situaciją po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą“, – sakė Vokietijos ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad Europos lyderių nuomonės ES ateities klausimu yra ypač skirtingos.

Pasak F.W.Steinmeierio, saugumo situacija po Krymo aneksijos „objektyviai pasikeitė ir tai nėra tik subjektyvus grėsmės supratimas“, todėl NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimti sprendimai buvo svarbus žingsnis šiai situacijai pagerinti ne tik Baltijos šalyse, bet visoje NATO.

Vokietija vadovaus Lietuvoje nuo kitų metų dislokuojamam tarptautiniam sąjungininkų batalionui. Prie jo planuoja jungtis Beniliukso šalių, Norvegijos, Kroatijos, Prancūzijos kariai.

Tokie patys batalionai kitąmet bus dislokuoti ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.