Kurį kandidatą prezidento rinkimuose rinktųsi „protesto Lietuva“?

Tokia retorika ypač žavėti turėtų vadinamąjį protesto elektoratą, kuris, anot apžvalgininkų, gali sudaryti net trečdalį ar pusę visų rinkėjų. O iš viešai dabar minimų galimų kandidatų jiems patraukliausi turėtų būti Naglis Puteikis ir Aušra Maldeikienė.

Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2017 metų lapkričio 16–24 dienomis atlikta apklausa, jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, kova dėl pergalės vyktų tarp premjero Sauliaus Skvernelio ir ekonomisto Gitano Nausėdos, kuriuos skiria tik 0,2 procento. Už S. Skvernelį balsuotų 12,2 proc., o už G. Nausėdą – 12 proc. apklaustųjų. Trečioje vietoje liktų Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurį palaikė 9,5 proc. apklaustųjų.

Tačiau tai – tik preliminarios apklausos. Nė vienas iš šių kandidatų dar nėra paskelbęs, kad dalyvaus šalies vadovo rinkimuose. Be to, pasak politologų ir apžvalgininkų, daugybė žmonių dar nėra apsisprendę, už ką balsuotų. Ką pasirinktų protesto elektoratas, kuriems šie kandidatai neatrodytų tinkami? Pasak LRT.lt kalbintų pašnekovų, tokių rinkėjų gali būti trečdalis ar net pusė.

Politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus teigė, jog protesto elektoratas balsuos už tuos kandidatus, kurie atvirai įvardys visuomenės skaudulius.

„Reikia atsižvelgti į tai, kad yra didelis skurdas, apie kurį tik dabar pradėta kalbėti, didelė atskirtis. Žmonės mato didžiules problemas, susijusias su emigracija, ir jiems gali būti nepriimtini elito kandidatai, žmonės, kurie kalba arogantiškai ar bando neigti egzistuojančias problemas – euro įvedimą, kuris lėmė kainų kilimą, žmonių gyvenimo smukimą. Tie dalykai egzistuoja. Viešumoje per daug apie tai nenorima kalbėti, bandoma švelninti situaciją, tačiau žmonės kasdien šiuos dalykus jaučia.

Žmonės mato didžiules problemas, susijusias su emigracija, ir jiems gali būti nepriimtini elito kandidatai.

Taigi tie kandidatai, kurie kalbės atvirai apie visuomenės skaudulius, sulauks rinkėjų paramos. Elito ar tradicinių partijų kandidatų kalbėjimas, „antrosios Lietuvos“ etikečių klijavimas, skirstymas į grupes žmones žeidžia, ir ta Lietuvos dalis tai gali pasakyti per prezidento rinkimus“, – LRT.lt kalbėjo politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius politologas Tomas Janeliūnas sako, kad tokių rinkėjų gali būti trečdalis. „Nemaža dalis neturi aiškių politinių preferencijų ir gali apsispręsti paskutinę akimirką. Tie rinkėjai gali pasirinkti tiek iš tradicinių partijų atstovų, tiek iš populistinių ar į protesto elektoratą orientuotų politikų“, – aiškino T. Janeliūnas.

Pasak TSPMI profesorės Ainės Ramonaitės, daugiau nei protesto rinkėjų yra viltingų rinkėjų, kurie nelabai nori patikėti savo balso partijoms, ieško protingo pasirinkimo, kuris suteiktų viltį, kad valstybėje gali būti geriau.

„Mes kažkaip įsivaizduojame, kad yra pikti rinkėjai, kurie atitinkamai ieško piktų politikų. Tačiau patys pikčiausi ir nusivylę rinkėjai tiesiog nebalsuoja, jie yra beveik pasitraukę iš politinio žaidimo. Na, o viltingų rinkėjų yra daug. Tų, kurie ieško, yra gal net ne 30 proc., o realiai kone pusė. Reikia turėti omenyje, kad ir partijų siūlomi kandidatai gali būti nebūtinai partiniai. Jie viltingam rinkėjui gali puikiai tikti“, – pažymėjo A. Ramonaitė.

Teigiama, kad į protesto balsus gali pretenduoti bent keturios pavardės – parlamentarai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis ir europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Geriausiose pozicijose – N. Puteikis ir A. Maldeikienė

Pasak LRT.lt kalbintų politologų, daugiausia protesto elektorato balsų galėtų susišluoti parlamentarai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis. Pastarasis jau yra paskelbęs, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, tuo metu A. Maldeikienė yra sakiusi, kad jei prezidento rinkimuose nedalyvaus Ingrida Šimonytė, tuomet neatmestina, kad šalies vadovo posto sieks ji.

„Manau, kad tarp šių kandidatų didžiausią energijos užtaisą, kuris yra būtinas tokio tipo populistams, norintiems pretenduoti į labiausiai nusivylusius ir piktus žmones, galbūt turi A. Maldeikienė. N. Puteikis ir A. Maldeikienė turėtų vos ne tokią pačią idėją ar žinutę rinkėjams, tačiau A. Maldeikienė moka tą padaryti tiksliau ir emocine prasme patraukliau.

Atkreipkite dėmesį į jos pastabas apie atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų, kai kurių politikų nesąžiningą elgesį, bandant sau išlaikyti privilegijas ar mokesčius. Ji labai gerai moka pagauti nesąžiningumo aspektą, gerai jį iliustruoti ir emocingai perteikti. Manau, jei ji nuspręs kandidatuoti, turėtų sulaukti labai daug nusivylusio, pasipiktinusio elektorato palaikymo. N. Puteikiui tai būtų labai prasta žinia, nes pasisukti į kitą pusę jis nelabai turėtų galimybių“, – komentavo TSPMI politologas T. Janeliūnas.

„Lietuvos sąrašas“ buvo ant bangos, A. Maldeikienė ir N. Puteikis ėjo išvien. Jei jie vienytų jėgas ir per būsimus prezidento rinkimus, gal turėtų daugiau potencialo, o jei bus atskirai, tą potencialą išskaidys.

LRT.lt primena, kad praėjusiuose prezidento rinkimuose A. Maldeikienė rėmė N. Puteikį. Šiam prezidento rinkimai buvo sąlyginai sėkmingi – jis surinko 10 proc. balsų, už jį balsavo daugiau nei 120 tūkst. rinkėjų.

TSPMI profesorė A. Ramonaitė taip pat sako, kad iš šių galimų kandidatų N. Puteikio ir A. Maldeikienės pozicijos yra geriausios, o V. Andriukaitis ir V. Mazuronis siejami su partijomis, kurios jau buvo valdžioje.

„Lietuvos sąrašas“ buvo ant bangos, A. Maldeikienė ir N. Puteikis ėjo išvien. Jei jie vienytų jėgas ir per būsimus prezidento rinkimus, gal turėtų daugiau potencialo, o jei bus atskirai, tą potencialą išskaidys. N. Puteikis nuo senų laikų turi kovotojo už teisybę įvaizdį, yra gerai žinomas Klaipėdoje, turi savo rėmėjų. Žinoma, labai svarbi bus ir politinė parama.

Istorija rodo, kad partijos parama reikalinga. Nors žmogus populiarus, to gali neužtekti geram rezultatui pasiekti. Manau, kad iš šių kandidatūrų didesnį įdirbį turi N. Puteikis, jo elektoratas ir pozicija aiškesni. A. Maldeikienė turi savo gerbėjų ratą, bet ar jis pavirstų balsuojančių už ją ratu – klausimas“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Politikos apžvalgininkas T. Dapkus mano, kad iš šių kandidatūrų didžiausius šansus turi N. Puteikis – paskutinės apklausos rodo, kad jo vadovaujama Lietuvos centro partija netgi aplenkė Liberalų sąjūdį, kuris, tikėtina, ir toliau neteks populiarumo, nes per paskutinį suvažiavimą neatsinaujino.

„N. Puteikis už savęs turi tam tikrą struktūrą, politinę partiją. O A. Maldeikienė – politikė, kuri sako daug aštrių dalykų, kurių galbūt nedrįsta pasakyti kiti politikai. Ji yra įdomi politikė, jos pasisakymus atidžiai stebi visuomenė, įvairūs sluoksniai, ne tik protesto elektoratas. Tačiau ji yra viešai pasakiusi, kad rems I. Šimonytę, ji tarsi jos palaikymo komandoje.

Jei rinkimuose vis dėlto kandidatuotų A. Maldeikienė, ji atimtų tam tikrą balsų skaičių iš N. Puteikio, tačiau ji už savęs neturi politinės partijos. A. Maldeikienei surinkti parašus dėl kandidatavimo būtų ganėtinai sunku. O I. Šimonytei jos parama būtų didelis pliusas, praplėstų rinkėjų balsus“, – aiškino T. Dapkus.

Tuo metu kitų dviejų kandidatų – V. Mazuronio ir A. Andriukaičio – galimybės gerai pasirodyti prezidento rinkimuose yra ne tokios didelės, sako pašnekovai. V. Mazuronis jau yra paskelbęs, kad dalyvaus šalies vadovo rinkimuose 2019 m., o A. Andriukaitis kol kas tik įvardijamas kaip galimas Socialdemokratų partijos kandidatas, nors dėl to dar nėra priimta jokio sprendimo.

Pasak T. Dapkaus, „V. Andriukaitis yra „nuvalkiotas“ kandidatas, jis dalyvauja beveik kiekvienuose prezidento rinkimuose ir visada gana silpnai pasirodo“.

„Jis tikėjosi, kad eurokomisaro portfelis jam galėtų padėti tapti prezidentu arba gerai juose pasirodyti – tarsi tokia aliuzija į D. Grybauskaitės kandidatavimą iš Europos Komisijos narių. Tačiau jis neprilygsta D. Grybauskaitei savo populiarumu, savo veikla, kuri yra labai prieštaringa.

V. Mazuronis neturi partijos. Jis yra neblogas politikas, tačiau akivaizdu, kad yra vienišas. Jo galimybės prezidento rinkimuose būtų gana ribotos. Gal jis siekia perrinkimo į EP? Turbūt tas kandidatavimas (į prezidento postą) suteiktų tam tikro matomumo“, – svarstė politikos apžvalgininkas.

TSPMI profesorė A. Ramonaitė pažymėjo, jog V. Mazuronis – vis dėlto antrojo ešelono žaidėjas. „Viltys, kad jis gali būti lyderiu, nepasiteisino. Jį žmonės matė kaip neblogą ministrą, bet daugiau potencialo neįžvelgė. Po tam tikro fiasko su Darbo partija nematau jokių didelių perspektyvų. Tuo metu V. Andriukaitis – įdomus fenomenas. Labai stebina savo ištvermingumu, nuolatiniu bandymu ir nepasidavimu, noru būti prezidentu. Bet vėlgi – kaip galima naujai įbristi į tą pačią upę? Sunku įžvelgti potencialą, nebent susiklostytų jam palankios aplinkybės, o socialdemokratai neturėtų kito kandidato“, – LRT.lt kalbėjo A. Ramonaitė.

T. Janeliūnas pridūrė, jog V. Andriukaitis, ko gero, visų pirma lauktų partijos palaikymo. „Neseniai teko kalbėti su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku. Jie kol kas nėra tikri (dėl kandidato prezidento rinkimuose). V. Andriukaitis, aišku, gali kandidatuoti ir kaip savarankiškas kandidatas. Bet, manau, jis visų pirma lauks partijos palaikymo. Jis vis dėlto būtų linkęs atstovauti tradicinei socdemiškai pusei, nors, aišku, jis turi potencialo pritraukti ir kažkiek protesto balsų, nes jo retorika ir laikysena nėra tipinė tradicinėms partijoms“, – LRT.lt dėstė politologas.

Prezidento rinkimai numatomi 2019-ųjų gegužę.