Kuo baigsis iniciatyva tirti galimą prezidentūros manipuliavimą teisėsauga?

Socialdemokratai komisijos posėdžius pasiryžę rengti net vasarą. Tik ar pavyks ją sudaryti? Už komisijos sudarymą aktyviai pasisako socialdemokratai ir „tvarkiečiai“, o valdančiajai koalicijai priklausantys „darbiečiai“ balsavime dalyvauti neketina.

Balandžio mėnesį po pateikimo ir gegužės pradžioje po svarstymo parlamentarai komisijos sudarymui pritarė. Tad buvo belikusi priėmimo procedūra. Bet netrukus, gegužės 12 d., driokstelėjo vadinamasis liberalų skandalas ir komisijos atsiradimo perspektyva tapo neaiški.

Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius tada pareiškė, kad, šalies politinį gyvenimą sukrėtus iki šiol savo mastu nė vienam politiniam skandalui neprilygstančiai istorijai (STT Eligijaus Masiulio namuose rado net 250 tūkst. eurų, kurių kilmė neaiški), sudarinėti parlamentinę komisiją dėl prezidentūros veiklos būtų neprotinga. Vyriausybės vadovas tvirtino nenorįs leisti, kad šalies politinis gyvenimas būtų dar labiau destabilizuotas.

Tačiau po to, kai savo metiniame pranešime šalies vadovė apie liberalus ir galimos korupcijos skandalą užsiminė kur kas švelniau nei apie vyriausybės darbą ir kai kurių ministerijų veiklą, parlamentarai vėl ėmėsi komisijos sudarymo.

Šis klausimas jau įtrauktas į Seimo darbotvarkę ir, pasak Seimo vicepirmininko socialdemokrato Algirdo Syso, turėtų būti svarstomas kitą savaitę. Bet, kaip ir anksčiau, valdančiajai koalicijai priklausančios Darbo partijos atstovai į komisijos sudarymą žiūri skeptiškai, nors ir tarp jų yra nukentėjusių dėl kažkokių neaiškių specialiųjų tarnybų pažymų.

Dėl komisijos reikia pagaliau apsispręsti

A. Sysas įsitikinęs, kad Seimas privalo pagaliau apsispręsti, ar sudaryti specialią parlamentinę komisiją dėl galimo prezidentūros manipuliavimo teisėsauga ir kriminalinės žvalgybos informacija, ar nesudaryti.

„Šio klausimo priėmimą Seime sustabdė liberalų skandalas, esą dėl to, kad nebūtų dar labiau įsiūbuotas politinio gyvenimo laivelis. Dabar reikėtų šį klausimą baigti spręsti, juk buvo likusi tik priėmimo procedūra. Palikti jo kyboti ore negalime“, – teigė A. Sysas.

Jo manymu, tai, kad Seimo pavasario sesija eina į pabaigą, visai netrukdo sudaryti komisiją. Ji, anot socialdemokrato, galėtų posėdžiauti ir vasarą: „Kodėl naują Darbo kodeksą ir socialinį modelį galime svarstyti ir žiemą, ir vasarą, o į komisijos posėdžius parlamentarai vasarą rinktis negalėtų? Vasara Seimo nariams – ne atostogų, o darbo metas, tik kitaip planuojamas. Galima susirinkti į komisijos posėdžius kartą ar du per mėnesį.“

Ar pavyktų komisijai išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo atsiradęs garsusis juodasis viceministrų sąrašas arba kas ir kaip paskleidė informaciją, kad neva pernai, prieš Kauno apygardos teismo vadovo Nerijaus Meilučio skyrimą į generalinio prokuroro postą, Seimo nariai Julius Sabatauskas, Bronius Bradauskas ir Vytautas Gapšys paslapčiomis buvo susitikę su kažkokiais šešėlinio pasaulio atstovais, A. Sysas tiesaus atsakymo neturėjo. Tačiau teigė manąs, kad komisija bent jau pabandytų pasiaiškinti, kodėl ir kaip atsiranda panašios istorijos, turinčios įtakos vieniems ar kitiems sprendimams.

„Ar buvo devyni broliai juodvarniais skraidę, ar – ne? Ar Seimo nariai aptarinėjo prokuroro skyrimą su neaiškiais veikėjais, ar – ne? Pagaliau ar Kaišiadorių apylinkės teismo vadovei Editai Dambrauskienei buvo siūloma išsipirkti generalinio prokuroro postą, ar – ne?

Ar iš tikrųjų pavyks atsakyti į visus klausimus, dabar niekas negalėtų pasakyti, tačiau istorijos apie paslaptingas pažymas daugiau nebegali būti kuriamos. Komisijos darbas būtų grynai prevencinis, kad ateityje panašiems dalykams būtų užkirstas kelias, nes tai tęsiasi jau metų metus. Būtina sudėti visus taškus į vietas“, – kalbėjo A. Sysas.