Kultūros ministerijai – Valstybės kontrolės kritikos strėlės

Taip pat auditoriai nurodo, kad kultūros politika Lietuvoje formuojama neturint pakankamai duomenų pagrįstiems sprendimams priimti, ne visa turima kokybinė kultūros srities informacija, t.y. atlikti tyrimai, yra viešai prieinama.

„Ministerija neturi ir tikslių duomenų, kiek ir kokių kultūros ir meno institucijų iš viso veikia Lietuvoje. Daugiau žinoma tik apie ministerijai pavaldžias institucijas, tačiau ne visada išsireikalaujama, kad ir šios vykdytų joms pavestas funkcijas. Kaip parodė tikslinių grupių apklausa, kultūros bendruomenė taip pat nejunta esminio kultūros politikos formavimo suaktyvėjimo, pasigendama ministerijos bendradarbiavimo su kultūros bendruomene“, – rašo auditoriai.

Išvadoje pabrėžiama, kad dar 2012-aisiais siekiant atskirti kultūros politikos formavimą ir įgyvendinimą buvo įsteigta ministerijai pavaldi įstaiga – Lietuvos kultūros taryba, jai perduotos politikos įgyvendinimo, t.y. projektų finansavimo funkcijos.

„Atskyrus politikos formavimą nuo įgyvendinimo, ministerija vis dar administruoja projektus – vykdo konkursinį finansavimą, ir už tai atsakingų darbuotojų skaičius sumažėjo nežymiai“, – nurodo valstybės auditoriai.

2015 metais ministerija konkurso būdu skirstė 218 tūkst eurų. Pasak išvados, dėl tokių ministerijos veiksmų kultūros bendruomenė pasigenda aiškumo: kam – Lietuvos kultūros tarybai ar ministerijai – teikti paraiškas dėl projektų finansavimo.

Taip pat pabrėžiama, kad siekiant ilgalaikių sisteminių pokyčių, jie turėjo būti planuojami ir grindžiami patikimais duomenimis, tačiau nuolatinė kultūros procesų stebėsenos sistema nesukurta.

Anot VK, 2012–2015 metais Vyriausybės kanceliarija ir Finansų ministerija organizavo tyrimus, kurių metu buvo surinkta informacija, reikalinga politikos sprendimams priimti, pateiktos rekomendacijos, pavyzdžiui, sutvarkyti Kultūros vertybių registrą. Ministerija tą numatė atlikti per 3–4 metus, bet 2015-aisiais vertingosios savybės nustatytos tik trečdaliui vertybių.

Auditoriai taip pat išsakė priekaištų dėl Kultūros ir Finansų ministerijų užsibrėžto, bet neįgyvendinto plano sukurti ir taikyti nevyriausybinių kultūros organizacijų ilgalaikio finansavimo modelį.