- Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime atsiranda vis naujų siūlymų keisti politinių kampanijų finansavimo įstatymą. Vienais siūlymais raginama, kad partijų finansus kontroliuotų ne Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) arba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), kituose teigiama, kad prieš penkerius metus įvestas draudimas partijas finansuoti juridiniams asmenims nepasiteisino.
Apie visa tai – laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su Seimo opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu Andriumi Mazuroniu, socialdemokratų vicepirmininku Gediminu Kirkilu ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovu Sergejumi Muravjovu.
– Pone Kubiliau, jūs siūlote dar labiau griežtinti politinių kampanijų finansavimo kontrolę, ją perduodant institucijoms, kurios užsiima nusikaltimais, o ne reguliaria kontrole. Kodėl?
Jos užsiima ir nusikaltimų prevencija. Mano įsitikinimu šiandieninė priežiūra, kurią vykdo VRK yra visiškai neefektyvi. Pavyzdžiui, pernai per savivaldos rinkimus pastebėjus, kad Darbo partijos kandidatai Vilniuje finansuoja savo kampaniją didesnėmis lėšomis, nei turėjo sutaupę, mes kreipėmės į VRK, kad tokį akivaizdų faktą imtųsi tirti, tai tiria iki šiol. Tokios kontrolės nebuvimas ir gundo kai kurias partijas naudoti neteisėtus būdus ir metodus. O pats įstatymas, manau, yra naudingas, reikšmingas. Partijos, kurios elgiasi sąžiningai, jaučiasi žymiai laisvesnės. Jos nebesijaučia priklausomos nuo poreikio prašyti verslo kokios nors paramos. Todėl biudžetinis finansavimas, kaip ir daugelyje Skandinavijos šalių ar Vokietijoje, yra labai praskaidrinantis visą politinę erdvę, bet šalia reikalinga griežtesnė priežiūra.
– Pone Muravjovai, draudimas juridiniams asmenims remti politines partijas pasiteisino?
Manau, kad pasiteisino. Visai neseniai pasirodė Audingos Baltraitienės studija, kurioje ji teigia, kad draudimas remti politines partijas galėjo atnešti iki milijardo litų naudos mūsų valstybei. Verslas, kuris iki 2012 m. finansavo politines partijas, pradėjo rečiau laimėti viešuosius pirkimus ir jie pradėjo laimėti su mažesniais įkainiais. Kalbame apie labai didelius pinigus, tai yra gera žinia. Bet neverta sustoti vien šioje vietoje, nes verslas siekia daryti įtaką. Tai yra visiškai normalu, kad verslas nori dalyvauti valstybės valdyme, tik klausimas, kokie yra mūsų kiti žingsniai. Aš manau, kad būtina užtikrinti tinkamą lobistinės veiklos reguliavimą ir padaryti taip, kad mes žinotumėme, su kuo susitikinėja mūsų politikai, kokius pasiūlymus jie gauna iš verslo ir kitų interesų grupių.
– Pone Mazuroni, jūs 2011 m. buvote kitoje frakcijoje, bet balsavote „prieš“, sakėte, kad sistema neveiks. Praėjo penkeri metai, ar jūsų nuomone sistema davė rezultatų?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta5
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės13
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
A. Bilotaitė įvardijo, kas lems Lietuvos sprendimą dėl migrantų priėmimo7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija. ...
-
G. Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“. ...
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą2
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų36
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...