- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas (KT) antradienį viešame posėdyje pradėjo nagrinėti bylą dėl Seimo nutarimo, kuriuo į rinkimų sąrašą grąžinti balsų pirkimo skandale minėti „darbiečiai“ Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus bei Vytautas Gricius.
Teismui savo argumentus pateikė savo inicijuotą nutarimą ginantis Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys bei kreipimąsi į KT parengęs „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Vytautas Matulevičius.
V.Gapšys prašė prie bylos prijungti šiemet apgintą prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos Indrės Pukanasytės daktaro disertaciją dėl rinkimų teisės, tačiau KT prašymo netenkino argumentuodamas, jog disertacija yra viešai prieinama.
V.Matulevičius savo pasisakyme pažymėjo, kad 2012 metų rinkimai „įėjo į istoriją kaip labiausiai nesąžiningi, net buvo iškilęs pavojus demokratinei valdžių kaitai“.
„Reaguodama į masinio balsų pirkimo faktus prezidentė kreipėsi į KT prašydama ištirti, ar per rinkimus nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas. KT konstatavo, kad Vyriausioji rinkimų komisija tvirtindama galutinę DP kandidatų eilę neatsižvelgė į turimą informaciją, kad buvo organizuojamas masinis balsų pirkimas laisvės atėmimo vietose“, - sakė V.Matulevičius.
Jis pažymėjo, kad po KT išvados tuometinis kadenciją baigiantis Seimas patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus išbraukdamas iš Darbo partijos sąrašo balsų pirkimo skandale minėtus „darbiečius“, bet „politinės daugumos valia balsų pirkimo skandalo herojai ne tik buvo „išteisinti“, bet įgijo teisę tapti Seimo nariais, jau ir artimiausiu metu, po EP rinkimų“.
Seimo nutarimą dėl „darbiečių“ grąžinimo į rinkimų sąrašą gynęs V.Gapšys tvirtino, jog rinkimų rezultatai pakeisti dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių - paaiškėju, kad nėra žinių, jog minimi „darbiečiai“ papirkinėjo rinkėjus, taip pat paaiškėjus, kad įtakos rinkimų rezultatams balsų pirkimo istorija neturėjo. Jis taip pat pažymėjo, kad KT iškart po rinkimų vertinęs balsų pirkimo istoriją ir pripažinęs, kad VRK turėjo pakeisti Darbo partijos rinkimų sąrašą, nežinojo visų aplinkybių.
Balsų pirkimo skandale minėti „darbiečiai“ byloje buvo tik liudytojai. Baudžiamojoje byloje dėl balsų pirkimo trukdymu pasinaudoti rinkimų teise kaltais pripažinti keturi asmenys: Vladislavas Gaidis, Igoris Sologubovas, Eugenijus Maciulevičius ir buvęs Darbo partijos kandidatas į Seimą Viačeslavas Ždanovičius.
Kaip yra pranešusi Generalinė prokuratūra, V.Gaidis ir I.Sologubovas iš E.Maciulevičiaus ir V.Ždanovičiaus tam reikalui gavo 5 tūkst. litų, tačiau nebaigė vykdyti nusikalstamos veikos - sutrukdė pareigūnai.
Pernai metų liepos 2 dienos nutarimu Seimas valdančiųjų balsais į Darbo partijos rinkimų sąrašą daugiamandatėje 2012 metų Seimo rinkimų apygardoje vėl įrašė keturis šios partijos atstovus, anksčiau išbrauktus iš sąrašo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
Grupė parlamentarų šį nutarimą apskundė Konstituciniams Teismui. Parlamentarai prašo Konstitucinio Teismo atsakyti, ar "darbiečių" vietas rinkimų sąraše atstatęs Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai, valdžių padalijimo, teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams.
Kreipimąsi inicijavo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas V.Matulevičius, po juo pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijoms, Mišriai Seimo narių grupei.
Kreipimąsi pasirašiusiųjų parlamentarų nuomone, toks Seimo sprendimas priimtas nepaisant aplinkybės, kad nauja nutarimo redakcija, reabilitavusi iš rinkimų sąrašo išbrauktus „darbiečius“, „akivaizdžiai kertasi su Konstitucinio Teismo išvada“.
Į rinkimų sąrašą grąžinti „darbiečiai“ parlamentarais galėtų tapti, jeigu kurie nors dabartiniai Seimo nariai, išrinkti pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą, netektų mandato. Ž.Pinskuvienė "darbiečių" rinkimų sąraše įrašyta 23-ioje vietoje, J.Gaudutienė - 24-oje, J.Pinskus - 25-oje, V.Gricius - 35-oje. Taip pat Seimo priimtu nutarimu konstatuojama, kad minėti politikai nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo.
Minėtus „darbiečius“ Seimas po rinkimų pažeidimus įvertinusio Konstitucinio Teismo sprendimo išbraukė iš rinkimų sąrašo, tad trys iš jų neteko galimybės tapti parlamentarais.
Skundą dėl Seimo rinkimų rezultatų nagrinėjęs KT buvo konstatavęs, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. KT savo išvadoje pareiškė, kad Rinkimų komisija turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė.
Remdamasis KT sprendimu Seimas pernai lapkričio 14 dieną buvo priėmęs sprendimą, kad Darbo partijos kandidatai Ž.Pinskuvienė, J. Gaudutienė bei J.Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais.
Jų vietas Seime užėmė kito „darbiečių“ kandidatų sąrašo atstovai. Tačiau „darbiečių“ iniciatyva naujoji valdančioji dauguma reabilitavo minimus politikus ir grąžino juos į rinkimų sąrašą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją7
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti59
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...