Kokius žaidimus žaidžia socialdemokratų vadas G. Paluckas?

Pirmininkas atostogauja

Naujai išrinktas LSDP pirmininkas G.Paluckas saulės spindulius gaudo lietuviškame pajūryje. Sako, atostogų metu jūroje menkės nekimba, nes ne sezonas. Partijos pirmininkas tikino ne itin besidomintis, kaip partijos skyriuose vyksta diskusija dėl koalicijos sutarties su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – nutraukti ją ar likti valdžioje.

Vis dėlto realybėje partijos pirmininkas, atrodo, aktyviai važinėja po skyrius ir agituoja balsuoti už koalicijos sutarties nutraukimą. Tai patvirtina ir skyrių nariai, kuriuose pirmininkas lankėsi, – Prienuose, Radviliškyje, Palangoje.

Abi rankas į viršų už pasitraukimą iš koalicijos keliantis G.Paluckas kažkodėl nepaminėjo, kad vienam iš skyrių, Palangos, pasisakiusiam už koalicijos ardymą, vadovauja jo brolis Danas Paluckas.

Pasilikti koalicijoje ragina partijos Jonavos skyrius, kuriam vadovauja Mindaugas Sinkevičius, buvęs kandidatas užimti LSDP pirmininko postą, taigi G.Palucko konkurentas.

Kai kurie partijos nariai pastebi, kad ne visos nuomonės atsispindi ir viešojoje erdvėje. Esą prie LSDP spaudos centro vairo stojusi buvusi žurnalistė Eglė Samoškaitė viešina tik pirmininkui palankių skyrių ir pavienių narių pozicijas. Patikrinus LSDP feisbuko puslapį, iš tiesų nematyti nei ūkio ministro M.Sinkevičiaus, nei užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus, nei buvusių trijų pirmininkų nuomonių dėl koalicijos.

Matyt, tokia taktika pasirinkta ne veltui. Patyrę politikai ir politologai teigia, kad šiame balsavime bus sprendžiamas  pirmininko likimas, todėl stengiamasi imtis visų gudrybių lenkiant partijos narius apsispręsti palikti koaliciją.

G.Palucko nuomonei nepalankūs ir sociologinės apklausos rezultatai. Tik per 18 proc. apklaustųjų mano, kad socialdemokratai turėtų užtrenkti koalicijos duris, o jiems prieštarauja daugiau negu dvigubai daugiau.

Frakcija laukia sprendimo

Apžvalgininkai pastebi dar vieną pirmininko gudrybę – stengtis sukiršinti partiją ir frakciją. Pastaroji yra išsakiusi nuomonę, kad urėdijų reforma nėra pakankama priežastis palikti koaliciją, o visuomenė tokio žingsnio nepateisintų.

LSDP frakcijos Seime nariai neseniai svarstė politines aktualijas, tarp jų – ir partijos išlikimą koalicijoje su "valstiečiais", tačiau sutarė laukti skyrių ir partijos tarybos sprendimo.

"Bendra nuomonė yra tokia, kad pagal galiojantį mūsų tarybos sprendimą partija yra koalicijoje. Frakcija negali priimti savo sprendimų – būti koalicijoje ar nebūti. Taryba pernai įgaliojo pasirašyti koalicijos sutartį, o dabar ji irgi priims sprendimą – būsime mes koalicijoje arba ne", – sakė partijos frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Jis nepasakė bene svarbiausio: ar sprendimas dėl koalicijos ateities bus priimtas atsižvelgus į daugumos tarybos narių, ar partijos skyrių nuomonę.

G.Paluckas gudrauja

Socialdemokratų partijoje jau viešai klausiama, kokių tikslų siekiama apklausiant partijos narius, jei tokia procedūra nėra numatyta partijos statute. Dar daugiau, abejojama, ar apklausa atspindės realią padėtį partijoje, o svarbiausia – kokio tikslo siekia naujasis pirmininkas?

Kai naujasis partijos pirmininkas pareiškia, kad dėl koalicijos ateities spręs skyriai, švelniai tariant, tai nėra tiesa.

"Partijos vadovybė pradėjo iš pirmo žvilgsnio labai demokratišką skyrių apklausą, ar LSDP turi likti valdančiojoje daugumoje Seime. Tačiau statutas nenumato skyrių apklausos kaip partijos sprendimų priėmimo būdo. Kad ir kaip kalbėtų skyriai, sprendimus priims partijos taryba. Kas iš to, jei 40 mažų skyrių palaikys LSDP išėjimą į opoziciją, o 20 kitaip manančiųjų didesnių miestų atstovų taryboje, kaip dauguma, nuspręs kitaip? Padarinys – 40 (kaip ir daugumos) skyrių nepasitenkinimas ir chaosas. Kitaip tariant, kai naujasis partijos pirmininkas pareiškia, kad dėl koalicijos ateities spręs skyriai, švelniai tariant, tai nėra tiesa", – socialdemokratas Mantas Varaška atskleidžia, kad naujasis partijos pirmininkas G.Paluckas mažų mažiausiai gudrauja.

"Neaišku, kokią poziciją skyrių atstovai užims taryboje – laikytis skyrių nuomonės ar ne. Pas mus nėra kaip Amerikoje, kai renkami rinkėjai, kurie turi atstovauti konkrečiai nuomonei, – dienraščiui G.Paluckas neslėpė, kad skyriaus deleguoti į tarybą nariai gali balsuoti priešingai, nei pasisakė skyriaus narių dauguma. – Teoriškai gali, jie nėra suvaržyti."

Taigi kyla logiškas klausimas: kam reikalinga apklausa, jei viską spręs taryba? "Balsavimas bus tik taryboje, nes statutas įpareigoja sprendimus priimti taryboje. Skyriai diskutuoja ir pareiškia savo nuomonę, į kurią taryba gali atsižvelgti arba ne", – tikino G.Paluckas

Jo teigimu, tokia apklausa reikalinga: "Tai yra demokratinė diskusijų kultūra. Reikia išdėstyti argumentus, reikia, kad procese dalyvautų visi skyriai." Tačiau kartu ima ir prieštarauti anksčiau pasakytoms mintims: "Aš neabejoju, kad jei dauguma skyrių priims sprendimą trauktis, taryba taip pat tokį sprendimą priims."

Pralaimėjęs trauktis nežada

Iš G.Palucko dviprasmiškų atsakymų vis dėlto galima susidaryti nuomonę, kad partijos taryboje bus priimtas sprendimas nesitraukti iš koalicijos. Tokią mintį pasufleruoja ir buvusių partijos vadovų Algirdo Butkevičiaus, Česlovo Juršėno ir Gedimino Kirkilo atviras laiškas, kuriame akcentuojama, kad pasigesta argumentų diskusijoje dėl koalicijos ateities. Trijulė partijos bičiulius ragina ne tik neardyti koalicijos, bet ir pasvarstyti, ar, būdami opozicijoje, pajėgs tesėti pažadus rinkėjams.

Politikų trijulė neslepia, kad partijoje esama nuomonių, jog "LSDP vadovas išėjimu iš koalicijos siekia iš aktyvaus politinio lauko eliminuoti savo stipriausią konkurentą. Vis dėlto šie politikai G.Palucką laiko "pernelyg padoriu politiku, kad jis imtųsi tokių žingsnių".

Tiesa, kas tas konkurentas, laiške taip ir nenurodoma: viešai spėliojama, kad tai yra konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, tačiau LSDP užkulisiuose neslepiama, kad tai M.Sinkevičius.

Beje, ir kai kurie politologai pastebi požymių, kad G.Paluckas siekia tapti vienvaldžiu lyderiu. Į šias pastabas pastarasis dienraščiui atkirto esąs "demokratas, nesiekiantis nei autoritarizmo, nei totalitarizmo partijoje".

"Atvirkščiai, propaguoju sveiką diskusijų kultūrą. Elitizmo partijoje per daug. Aš bandau inicijuoti diskusiją iš apačios, ir tai ne visiems patinka", – teigė G.Paluckas.

Beje, trijų socialdemokratų atvirame laiške bičiuliams galima įžvelgti ir paslėptą atsakymą, kas ir kodėl pradėjo diskutuoti dėl koalicijos: "Norą likti koalicijoje ar iš jos išeiti gali lemti ne tik postų turėjimas, bet ir jų neturėjimas. Galbūt tik sutapimas, kad labiausiai nori išeiti tie, kurių ambicijos šiuo metu nėra įvertintos."

Politologai pastebi, kad bene didžiausių ambicijų galima įžvelgti G.Palucko asmenybėje. Vieša paslaptis, kad, formuojant dabartinį ministrų kabinetą, Vilniaus vicemeras tikėjosi tapti socialinės apsaugos ir darbo ministru, tačiau ambicijos neišsipildė. "Politologai klysta. Aš noriu būti komandos lyderiu ir demonstruoju būtent tokią lyderystę, kokią suprantu", – į bičiulių ir politologų pastebėjimus atkerta tris mėnesius partijai vadovaujantis G.Paluckas.

G.Paluckas teigė nežadantis atsistatydinti, jei partijos taryba priims sprendimą likti koalicijoje.

Komentaras

Lauras Bielinis

Politologas

Visose apklausose mane labiausiai jaudina, kai be galo didelis procentas tokių, kurie nėra apsisprendę. Tai rodiklis abejingumo, negebėjimo turėti savo nuomonę, nemokėjimo tą nuomonę suformuluoti, galų gale – valios trūkumas. Blogai, kai net partijos narių apklausoje – didžiulis procentas tokių, kurie neturi nuomonės, pozicijos, pagaliau neturi valios ir noro išreikšti ar suformuluoti savo poziciją. Tokių narių yra kiekvienoje partijoje, ir socialdemokratai – ne išimtis.

Bet tai reiškia ir kitką. Darant sprendimus, juos darantieji paprastai neatsižvelgia į daugumą, kuri yra bevalė. O po sprendimo gali staiga susiformuoti tam tikrų emocijų, įvardijamų kaip nuomonė, ir ji gali būti priešiška priimtam sprendimui. Taigi iš tikrųjų mes matysime išėjimą ar neišėjimą iš koalicijos ne todėl, kad dauguma išreiškė vienokią ar kitokią nuomonę, o todėl, kad bus apsispręsta elitiniu lygiu. Dauguma bus savotiškai ignoruojama.

Akivaizdu, kad ir šiuo atveju partijos elito, o ne daugumos susitarimas ir bus lemiantis. Kad ir kaip svarstytume, reikia pripažinti, kad partinė krizė gilėja ne tik partijoje, bet ir tarp partijos elito.

Tačiau nemanau, kad partijoje vyks skilimas. Socialdemokratai yra tokia politinė struktūra, kur tiek radikalūs, tiek pasyvūs partijos atstovai taiko ilgą susitarimų procedūrą. Manyčiau, jie bandys tarpusavyje tartis, kalbėti, derėtis – labai ilgai, o ne laužyti vieni kitiems rankas.

Nors yra požymių, kad "valstiečiams" nepriimtina laukti koalicijos partnerių atsakymo iki numatytos datos ir socialdemokratai beveik ultimatyviai spiriami atsakymą duoti greičiau, tai neturėtų būti pretekstas koalicijos griūčiai. Ne tik "valstiečiams", bet visiems naudinga, kai koalicijoje yra daugiau partnerių. Tokiu atveju jie labiau susaistyti priklausomybėmis ir negali reikšti savo priešingos nuomonės labai kategoriškai. Nuomonė reiškiama švelniau.

Socialdemokratų atliekama apklausa "valstiečiai" greičiausiai pasinaudos ne tam, kad išmestų juos iš koalicijos, o kad paspaustų patį G.Palucką. Mat apklausa socialdemokratams naudinga kaip taktinis, o ne kaip strateginis instrumentas.