Kokie svarbiausi darbai laukia kiekvieno ministro?

Bene didžiausi iššūkiai laukia sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, teigia LRT.lt kalbinti politologai Jūratė Novagrockienė ir Algis Krupavičius.

Jie išskyrė svarbiausius darbus kiekvienoje ministerijoje ir įvertino, kaip būsimiems vadovams gali pavykti su jais susitvarkyti.

Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas A. Krupavičius, svarbiausias premjero Sauliaus Skvernelio darbas bus tarpusavyje mažai susietų ekspertų technokratų grupę paversti komanda, kuri vykdytų koordinuotą ir kryptingą politiką. „Taip pat reikės išlaikyti vyriausybės veiksmų autonomiją sprendimus suderinant su Seimu. Galiausiai bus svarbiu išlikti savimi manevruojant tarp Seimo ir prezidentės“, – LRT.lt komentavo A. Krupavičius.

Kaip teigia Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė politologė J. Novagrockienė, formuojant ministrų kabinetą, išryškėjo viena ypatybė – rinkėjai balsavo už nesusitepusią partiją, o S. Skvernelis rinkosi nesusitepusius ministrus. „Kilus nors menkiausiam įtarimui ar abejonei dėl paskirto teisingumo ministro Juliaus Pagojaus, ieškomas kitas kandidatas. Vyriausybės kabineto formavimo logika – nuosekli ir sutampa koalicinės daugumos, pagrindinio vedlio ir prezidentės požiūriai“, – apibendrino politologė.

Kokius svarbiausius darbus galima išskirti kiekvienoje ministerijoje?

Aplinkos ministerija

Pasak A. Krupavičiaus, šioje ministerijoje yra keli prioritetai: tęsti teritorijų planavimo ir statybų reguliavimo debiurokratizaciją, sparčiai įgyvendinti daugiabučių renovaciją, atliekų tvarkymą priartinti prie geriausių pavyzdžių Europoje. „Taip pat – ištesėti pažadą perkelti Aplinkos ministeriją į Kauną“, – pridūrė politologas.

J. Novagrockienės teigimu, paramos klausimas yra iššūkis visoms ministerijoms, o ypač – Aplinkos.

„Klausimas, kaip reikės amortizuoti tą situaciją, kai įsibėgėja įvairūs projektai, kurie remiasi europine parama. Kaip reikės juos tęsti, o ne staiga nutraukti dėl to, kad nesugebėsime rasti savų pinigų, nes Europos Sąjunga (ES) daugiau nebefinansuos? Tai yra bendras iššūkis ministerijoms, kurios turi nemažai veiklų iš to rezervo. Pirmas uždavinys – nesilaikyti principo „po manęs nors ir tvanas“, bet žiūrėti, kokia gali būti perspektyva“, – sakė politologė.

Pats K. Navickas žiniasklaidai yra  teigęs, kad neteisybė vyrauja statybų sektoriuje, ir jis mato dvi prioritetines sritis, kurioms reikia skirti didžiausią dėmesį: atliekų tvarkymui ir nelegalių statybų užkardymui bei kontrolės stiprinimui.

 

K. Navickas, V. Skaraičio / BFL nuotr.

Energetikos ministerija

 

A. Krupavičiaus teigimu, šioje ministerijoje bus svarbiausia tęsti didžiuosius energetikos projektus, išlaikyti esamas energetinių išteklių kainas, spręsti Astravo AE galvosūkį ir gilinti Lietuvos energetikos integraciją į ES erdvę.

Kaip sako J. Novagrockienė, buvęs šios ministerijos vadovas Rokas Masiulis šioje ministerijoje puikiai dirbto, ir joje reikėtų toliau rūpintis santykine energetinių šaltinių nepriklausomybe. „Reikia žiūrėti, kad energetika netaptų Rusijos ar kitų šalių manipuliacijos priemone. Į antrą planą nuėjo alternatyvūs energetikos šaltiniai – vėjo jėgainės, saulės energija. Klausimas, ar tai neturėtų būti tarp prioritetų, nes kartu tai sprendžia ir ekologines problemas“, – svarsto politologė.

K. Kavolėlio / BFL nuotr.

Dabartinį energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną J. Novagrockienė teigia pažįstanti kaip labai rimtą žmogų ir savo srities žinovą. „Jis tikrai ne tas žmogus, kuris imtųsi kažką keisti. Tiesiog užtikrins tęstinumą, kurį pradėjo R. Masiulis“, – teigė profesorė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių