Kodėl prezidentė nenori komentuoti politikų pasisakymų?

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė nori išsaugoti stabilią Vyriausybės veiklą iki rinkimų, todėl vengia papildomų „bangų“ ir nusišalina nuo kritikos valdančiųjų lyderiams, sakydama, kad nekomentuos politikų pasisakymų. Taip portalui LRT.lt tvirtina politologai Lauras Bielinis ir Algis Krupavičius bei apžvalgininkas Virginijus Savukynas.

Trečiadienį spaudos konferencijoje prezidentė D. Grybauskaitė teigė nekomentuosianti pastaruoju metu tarp Socialdemokratų ir Darbo partijų lyderių viešojoje erdvėje kilusių aštrių diskusijų dėl koalicijos darbo.

„Aš turiu tokį principą, kad nekomentuoju politikų pasisakymų. Bet galiu pasakyti, kad tokie „pasišpilkavimai“, pasitampymai koalicijoje vyksta tame fone, kad artėja savivaldos rinkimai, paskui bus pasirengimas Seimo rinkimams. Taigi įeiname į jautrų politinį sezoną, kuriame tokių pareiškimų, matyt, nepristigs“, – sakė valstybės vadovė.

Ar tokia praktika, kai valstybės vadovas atsisako komentuoti kitų politikų viešai išreikštas mintis, yra įprasta?

Politikos apžvalgininkas, LRT žurnalistas Virginijus Savukynas pastebi, kad apskritai prezidentė ne kartą yra komentavusi politikų pasisakymus ir ateityje tą taip pat turėtų daryti, „nes politinis gyvenimas – ne tik savo teiginių išsakymas, bet ir reagavimas į tai, kas yra pasakyta.“

Pavyzdžiui, 2013-aisiais, kaip skelbė BNS, prezidentė komentavo tuometinės ūkio ministrės Birutės Vėsaitės pasisakymus apie energetiką. „Besiblaškantys Vyriausybės atstovai, kai kalba skirtinga kalba, menkina Lietuvos tarptautinį įvaizdį ir sudaro nepatikimos valstybės vaizdą“, – tuomet žurnalistams Kaune sakė prezidentė.

„Tų atvejų, kai prezidentė įsikišdavo, vienaip ar kitaip pasisakydavo, yra gausybė. Bet tai natūralu, nes toks politinis gyvenimas ir turi būti“, – LRT.lt kalbėjo V. Savukynas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius taip pat primena, jog tiek pirmosios, tiek antrosios D. Grybauskaitės kadencijos metu buvo atvejų, kai prezidentė komentuodavo partijų veiklą ir politinių lyderių pasisakymus.

„Atsimename jos konfliktus su Darbo partija, jos paaiškinimus dėl šios partijos buhalterijos bylos“, – priduria A. Krupavičius.

Nori, kad koalicija išliktų

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis tvirtina, kad komentavimas ir atsisakymas tai daryti labai dažnai priklauso nuo politinio konteksto, intereso ir tikslų.

„Šiuo atveju, matyt, prezidentės interesas yra funkcionuoti ir dirbti su šia Vyriausybe, kurios veikla ją tenkina, nes, jei būtų kitaip, pasakytų. Taip ji greičiausiai nori išsaugoti stabilią jos veiklą iki rinkimų, todėl vengia sukelti papildomas „bangas“ ir nusišalina nuo kritikos, teigdama, kad nekomentuos politikų pasisakymų.

Kai tik jai ši ar kita vyriausybė, institucija taps nenaudinga ir nereikalinga, tai kritikuos tiek, kiek reikia, ir tai būdinga bet kuriai politinei institucijai bet kurioje valstybėje“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Bielinis.

Politologas A. Krupavičius teigiamai vertina šį prezidentės atsisakymą komentuoti politikų pasisakymus, mat jai, kaip valstybės vadovei, esą tikrai nereikia veltis į partijų tarpusavio ginčus. Kaip mano V. Savukynas, D. Grybauskaitė greičiausiai supranta, kad apsižodžiavimas niekur neveda, o aukšto pareigūno, taip pat ir prezidentės, pasisakymas tik dar įpiltų alyvos į rusenantį lauželį.

Vienintelis nesikišo Algirdas Brazauskas?

Vertinant buvusių šalies vadovų politinę komunikaciją, L. Bielinis pažymi, kad Valdas Adamkus turėjo principinę nuostatą bandyti dirbti su tomis politinėmis jėgomis, kurios yra, nežiūrint to, ar prezidentui jos patinka, ar ne.

„Yra politinės jėgos, reikia su jomis dirbti ir gauti rezultatą. Toks strateginis nusistatymas suponuoja vengimą konfliktuoti ir taip verčia žmogų mažiau komentuoti. Bet vis tiek būdavo visokių komentarų. Puikiai pamenu, kaip kartą būdamas Tauragėje V. Adamkus griežtai sukritikavo šio miesto politikus, savivaldybę ir merą“, – pridūrė L. Bielinis.

Tuo metu KTU profesorius A. Krupavičius mano, jog vienintelis A. Brazauskas, kaip valstybės vadovas, esą labai nuosekliai stengėsi nesikišti į partijų vaidus.

„Net ir būdamas ministru pirmininku A. Brazauskas vengdavo aiškinti partijų tarpusavio ginčus. V. Adamkui kartais „pavykdavo“ nuslysti į šoną ir jis paaiškindavo, ką mano apie vieną ar kitą politiką. Buvo ir jo garsios kalbos, pavyzdžiui, dėl Artūro Zuoko, kai siūlė jam atsistatydinti iš Vilniaus miesto mero posto.

Taigi D. Grybauskaitė tikrai nėra vieniša tokiuose savo žingsniuose, bet tai, ką ji bando dabar daryti, yra tikrai gera pradžia. Būtų gerai, kad ji turėtų tęsinį, ir tai būtų nuosekli politinė elgsena“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.