Kilęs triukšmas dėl užblokuotos rezoliucijos Lietuvai išėjo į naudą?

„Tai, kad ji buvo išimta iš darbotvarkės, susilaukė labai didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, o taipogi ir paties Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos atskiro paminėjimo Lietuvai apie būtent statomą atominę elektrinę. Po jo kalbos prie mūsų delegacijos priėjo labai daug kitų valstybių parlamentarų, jie būtent klausė, kas negerai su ta atomine elektrine, mes turėjome pasiruošę medžiagos ir džiaugiuosi, kad galėjome juos supažindinti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Lietuvos delegacijos ESBO PA vadovas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius.

Po jo kalbos prie mūsų delegacijos priėjo labai daug kitų valstybių parlamentarų, jie būtent klausė, kas negerai su ta atomine elektrine, mes turėjome pasiruošę medžiagos ir džiaugiuosi, kad galėjome juos supažindinti.

„Todėl priėmus rezoliuciją ji būtų daug tyliau praėjusi nei tai, kad buvo atmesta, todėl čia galbūt buvo nepaskaičiuota ir Lietuvai išėjo į naudą“, – reziumavo delegacijos atstovas.

Tokią poziciją per spaudos konferenciją išsakė ir vienas Švedijos parlamentaro iniciatyva blokuotos rezoliucijos iniciatorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Buvo neįtikėtina susilaukti tiek daug dėmesio, kai A.Lukašenka pusė savo kalbos 600 parlamentarams skyrė Lietuvai, Astravui ir įvairioms garantijoms. Aš pacituosiu jo, netgi, sakykim, gana desperatišką pasisakymą, kad „europiečiai, aš jums garantuoju, kad mes pastatysime pačią saugiausią jėgainę“. Iki šiol jis visada sakydavo, kad pastatys pačią pigiausią jėgainę, dabar pradeda kalbėti apie saugiausią. Tai šioks toks žingsnis į priekį. Aišku, žodžiai yra žodžiai, darbai kiti dalykai“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.

Pasak konservatoriaus, Lietuvos iniciatyva pasiūlyta rezoliucija, kritikuojanti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statybas bei raginanti reabilituoti politinius kalinius, nors ir neįtraukta į darbotvarkę, turėjo poveikį – prieš renginį iš kalėjimo paleisti žmonės, suimti dėl įtariamų organizavus protestus prieš autoritarišką šalies prezidentą.

„Ką dar tos rezoliucijos sukurtas fonas padėjo išspręsti, geriausiai atspindi Anatolijaus Lebedkos, vieno ir Baltarusijos opozicinių jėgų atstovo, pasisakymas, kad tai prisidėjo prie spaudimo paleisti pretendentus į politinius kalinius. (...) Prisidėjus prie spaudimo keliant demokratinius klausimus, mums pavyko prisidėti, kad tie žmonės būtų paleisti į laisvę“, – sakė L.Kasčiūnas.

Praėjusią savaitę Minske vykusioje ESBO PA Švedijos parlamentaro Kento Harstedto (Kento Harstedo) iniciatyva iš darbotvarkės išbraukta Lietuvos parlamentarų rezoliucija dėl Astravo. Pagal rezoliucijos projektą, ESBO būtų pareiškusi, kad Astravo atominė elektrinė 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos statoma skubotai ir nepaisant kokybės bei saugumo standartų, o jos vieta parinkta netinkamai.

Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka prasidedant ESBO PA sesijai dar kartą pasiūlė Lietuvai ateityje kartu eksploatuoti netoli sienos statomą Astravo atominę elektrinę.

„Mums, Baltarusijai ir Lietuvai, reikalinga ši jėgainė“, – Minske pradėdamas sesiją sakė A.Lukašenka bei tikino, kad tai bus „saugiausia jėgainė“.

Astravo atominę elektrinę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad darbai vykdomi nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Lietuvos valdžia žada neįsileisti joje gaminamos elektros ir ragina prisidėti kitas regiono šalis.

Europos Komisija tokią iniciatyvą vertina atsargiai – Briuselio teigimu, kyla klausimų, kaip draudimas importuoti elektrą dera su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis ir kaip tai padėtų sustiprinti branduolinį saugumą.