Keturi valdančiosios koalicijos likimo scenarijai: kuris realiausias?

Visi kiti scenarijai, pasak LRT.lt kalbintų politologų Mažvydo Jastramskio ir Rimos Urbonaitės, nors ir įmanomi, atneštų žalos LVŽS lyderiams Ramūnui Karbauskiui ir Sauliui Skverneliui, be to, ir kitoms politinėms jėgoms jie nebūtų naudingi.

Nepasitenkinimą vieni kitais išsakę socialdemokratai ir „valstiečiai“ liko dirbti koalicijoje. Po šią savaitę įvykusio koordinacinės tarybos posėdžio premjeras S. Skvernelis teigė, jog valdančioji „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicija dirbs toliau.

„Darbas vyksta toliau, aptarta, kaip galima sklandžiau bendradarbiauti. Manau, kad galime konstatuoti, jog koalicija toliau dirba ir priiminės tuos sprendimus, kurių reikia“, – pirmadienio vakarą po abiejų partijų koordinacinės tarybos posėdžio sakė S. Skvernelis.

LRT.lt kalbinti politologai – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas M. Jastramskis ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja R. Urbonaitė – aptarė keturis galimus valdančiosios koalicijos likimo scenarijus.

1 scenarijus. LVŽS ir LSDP lieka dirbti kartu, „valstiečiai“ pradeda daugiau tartis su socialdemokratais

Politologų teigimu, tokios sudėties koaliciją artimiausiu metu turėtume matyti ir toliau.

„Kol kas tikėtinas status quo išlaikymas su tam tikromis bangomis. Nebent nutiktų koks nors force majore – stiprus sukrėtimas, kai S. Skvernelis statytų visus į kampą ir reikalautų koalicijos performavimo, tačiau tai būtų didelė destabilizacija. Taigi labiausiai tikėtina, kad šie koalicijos partneriai dirbs kartu ir toliau, nors neatmesčiau ir galimo koalicijos performavimo varianto. Tačiau čia svarbus laikas – kuo ilgiau dabartinė koalicija dirbs kartu, tuo didesnė tikimybė, kad ji išliks“, – LRT.lt teigė politologė R. Urbonaitė.

Pasak politologo M. Jastramskio, urėdijų reforma buvo esminis lūžis, dėl kurio trūko kantrybė ir premjerui S. Skverneliui.

„Galbūt bandoma apeiti socdemus su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parama, todėl socdemai į tai žiūri nepalankiai. Bet kokiu atveju dabartinė koalicija yra minimaliai laiminti – jos persvara Seime yra nedidelė. Iš LVŽS netgi gali pasitraukti dalis žmonių – Bronislovas Matelis jau paliko „valstiečius“. Ši koalicija nėra stabili, bet koks užsienio apžvalgininkas, stebintis Lietuvą iš toliau, keistai žiūrėtų į tokią trapią persvarą“, – komentavo M. Jastramskis.

Anot R. Urbonaitės, darnos šioje koalicijoje yra mažai – ji greičiausiai išliks tokios sudėties, tačiau tikrosios draugystės tarp šių partijų nedaug: „Socialdemokratai turi tam tikrus savo skaičiavimus ir priežastys, kodėl jie ėjo į koaliciją, nėra visai susijusios su noru daryti reformas ir pertvarkas. Todėl koalicijoje matysime tam tikrų susikirtimų, o ne labai gražų ir darnų bendravimą“, – prognozavo R. Urbonaitė.

Politologė pažymi, kad vyriausybė yra tarsi izoliuota ir jai nelengva sulaukti palaikymo Seime. „Vyriausybė yra labai savarankiška dėl ministrų nepriklausomumo, bet papuola į spąstus, nes jai daug sudėtingiau gauti Seimo paramą. Patys ministrai – ne politikai, o vyriausybės depolitizacija atsisuka kitu kampu – matome ganėtinai neprofesionalų Seimą, kuriame dalis politikų galvoja apie reitingus ir savo asmeninį populiarumą ir jiems sudėtinga įvertinti reformas“, – aiškino R. Urbonaitė.

2 scenarijus. Mažumos vyriausybė

Kaip teigia M. Jastramskis, mažumos vyriausybės gali norėti konservatoriai, tačiau ji esą reikštų, kad R. Karbauskis, S. Skvernelis ir kiti „valstiečiai“ nemaža dalimi taptų konservatorių įkaitais.

„Mažumos vyriausybė reikštų du dalykus. Pirma – konservatoriai galėtų prisidėti prie valdžios darbo ir pasirodyti visuomenei. Jie galėtų likti opozicijoje ir toliau kaupti kapitalą ateinantiems rinkimams, kuriuos gali laimėti. Be to, jie įgytų tam tikrų įtakos svertų ir būtų svarbūs valdant valstybę. Galime prisiminti ir Seimo rinkimus, kuriuos laimėjo konservatoriai, ir jie prieš tai dvejus metus rėmė Gedimino Kirkilo [mažumos] vyriausybę, buvo 2K [G. Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus ] projektas. Jie gali kažką panašaus siūlyti ir dabar“, – svarsto M. Jastramskis.

Taigi labiausiai tikėtina, kad šie koalicijos partneriai dirbs kartu ir toliau, nors neatmesčiau ir galimo koalicijos performavimo varianto. Tačiau čia svarbus laikas – kuo ilgiau dabartinė koalicija dirbs kartu, tuo didesnė tikimybė, kad ji išliks.

Tačiau politologė R. Urbonaitė mano, jog susikurti mažumos vyriausybei galimybių nėra daug, o konservatoriams tai esą nebūtų naudinga.

„Konservatoriai galėtų paremti atskirus projektus, bet jiems, būnant opozicijoje, tai būtų visiškai neracionalu. Jiems geriau sudaryti rimtą koaliciją ir gauti tam tikrus postus, realios galios. Kai gali sulipdyti koaliciją ir turėti daugumą, tik remti mažumos vyriausybę būtų neracionalu“, – tikina politologė.

R. Urbonaitės teigimu, mažumos vyriausybės paprastai nepasižymi stabilumu ir esą reikia išskirtinių sąlygų, kad jos galėtų dirbti sklandžiai.

„Tai reikalauja didelių pastangų, nes kiekvieną kartą, vyriausybei teikiant vieną ar kitą teisės akto projektą, tektų skirti daug energijos ir jėgų, siekiant palaikymo. Dažniausiai yra poreikis formuoti tokią koaliciją, kuri turėtų daugumą parlamente. Vyriausybei reikia užsitikrinti ir turėti bent aritmetinę daugumą, nors ir ją turint kyla daug klausimų“, – aiškino politologė.

Jos žodžiais, jei vyriausybė būtų mažumos, būtų be galo sudėtinga dirbti – būtų stabdomos reformos ar ilginamas jų priėmimo laikas.