Kas taps D. Grybauskaitės įpėdiniu: politikai nebepageidaujami?

Ryškiausiais galimais kandidatais būsimuose prezidento rinkimuose įvardijami visuomenės veikėjai, rodo visuomenės apklausos, 2016 metų pabaigoje galėjo pasigirti kur kas menkesniu visuomenės palaikymu.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, tai, kad per pastaruosius pusantrų metų ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pateko tarp realiausių kandidatų pakeisti antrą kadenciją baigiančią prezidentę Dalią Grybauskaitę, susiję tiek su jiems skiriamu žiniasklaidos dėmesiu, tiek su žmonių įsitikinimu, kad būtent šie visuomenės veikėjai galės išspręsti svarbiausias jų ir valstybės problemas. Politikams neturint arba prarandant įvaizdį, kad jis yra pajėgus šias problemas išspręsti, dingsta ir visuomenės įsivaizdavimas, kad jis galėtų užimti prezidento postą, akcentuoja L. Bielinis.

Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad ekonomistas G. Nausėda užtikrintai išlieka lyderiu tarp galimų kandidatų į Lietuvos prezidentus - 15,1 proc. šalies gyventojų jį norėtų matyti prezidento poste.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, per pastaruosius pusantrų metų lūkesčiai manančiųjų, kad G. Nausėda prezidento poste turėtų pakeisti Dalią Grybauskaitę, augo sparčiausiai. 2016 m. gruodžio mėnesį tik 1,8 proc. respondentų nurodė, kad norėtų G. Nausėdą matyti prezidento pareigose.

Tuo tarpu analogišku laikotarpiu priešinga visuomenės nuomonės tendencija lydėjo „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį. 2016 m. gruodžio mėnesį jį, kaip naująjį šalies prezidentą, norėjo matyti 10,2 proc. šalies gyventojų. Tačiau 2018 m. gegužę tik 1,7 proc. Lietuvos piliečių didžiausios frakcijos Seime lyderį įsivaizdavo sėdintį Daukanto aikštėje.

Žmonės mano, kad prezidentas turi ir gali išspręsti visas valstybės problemas. Todėl tas kandidatas į prezidentus, kuris to nedeklaruoja ar nekuria tokio vaizdinio, iškart praranda pasitikėjimą.

Premjeras Saulius Skvernelis yra antras pagal populiarumą politikas, kurį visuomenė norėtų matyti prezidento poste. Nuo 2016 m. respondentų dalis, kuri tikisi, kad S. Skvernelis vadovavimą Vyriausybei iškeis į Prezidentūrą, išliko stabili. S. Skvernelį 2016 m. prezidento poste norėjo matyti 10,4 proc. šalies piliečių, o paskutinės apklausos, atliktos gegužės 28-birželio 5 dienomis, rodo, kad šią poziciją turinti gyventojų dalis ūgtelėjo 1 procentiniu punktu ir siekia 11,4 proc.

Už tai, kad nuo 2015 m. Kauno mero pareigas einantis V. Matijošaitis taptų šalies vadovu yra 10,1 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Ši visuomenės dalis taip pat stipriai kito - 2016 m. gruodį Kauno merą prezidento poste įsivaizdavo vos 0,5 proc. šalies gyventojų.

Seimo narė Ingrida Šimonytė rikiuojasi ketvirtoje vietoje (6,1 proc.). Per pastaruosius pusantrų metų gyventojų dalis, kuri politikę matytų prezidento pareigose, - patrigubėjo. 2016 m. 2,1 proc. šalies gyventojų pasisakė, kad norėtų, jog I. Šimonytė taptų naująja valstybės prezidente.

Visuomenės veikėjų, kuriuos Lietuvos piliečiai norėtų matyti naujuoju šalies prezidentu, sąrašo dešimtuke taip pat yra savo noro tapti šalies vadovu neslepiantis konservatorius Vygaudas Ušackas. Jį 2016 m. sėdintį valstybės vadovo poste matė 0,4 proc. piliečių, o 2018 m. gegužę - 3,7 proc.

Šeštoje vietoje rikiuojasi būsimą rinkimų kampanijos programą „Po tamsos ateina Aušra“ pristačiusi Seimo narė Aušra Maldeikienė. Šią politikę šalies prezidente regi 2,6 proc. piliečių (2016 m. gruodį - 1,1 proc. gyventojų).

Į dešimtuką taip pat pateko politikai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose.

40 metų neturinį konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį prezidento rinkimuose palaikytų 2,5 proc. piliečių (2016 m. - 4,5 proc.).

Europarlamentarą Rolandą Paksą, kuris rinkimuose negali dalyvauti dėl sulaužytos priesaikos, palaikytų 2,2 proc. piliečių (2016 m. - 1,8 proc.).

Konservatorių Žygimantą Pavilionį, pastarųjų apklausų duomenimis, palaikytų 2,3 proc. (2016 m. 1,1 proc.).

Europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę 2018 m. gegužę prezidento poste norėjo matyti 2 proc. šalies gyventojų (2016 - 1,1 proc.).

Už dešimtuko ribų liko apie savo planus dalyvauti 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose pranešęs Naglis Puteikis (1,6 proc.); liberalų deleguotas kandidatas Petras Auštrevičius (1 proc.), su prezidentine rinkiminę kampaniją po Lietuvą važinėjantis Valentinas Mazuronis (0,5 proc.).

Ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų atsakė, kad neapsisprendė ar neatsakė į šį klausimą. 2016 m. gruodžio mėnesį tokių respondentų buvo beveik pusė - 42 proc.

Iš viso 2018 metų gegužės mėnesį respondentai paminėjo 42 visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti prezidentu po rinkimų kitais metais.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, komentuodamas apklausų duomenis, pabrėžė, kad prezidento institutą visuomenė įsivaizduoja kaip turintį labai dideles politines galias, o patį prezidentą - kaip asmenį, disponuojantį maksimaliomis galimybėmis.

„Žmonės mano, kad prezidentas turi ir gali išspręsti visas valstybės problemas. Todėl tas kandidatas į prezidentus, kuris to nedeklaruoja ar nekuria tokio vaizdinio, iškart praranda pasitikėjimą. Kitaip tariant, visuomenei prezidentas yra tas asmuo, kuris turėtų valingai ir profesionaliai spręsti problemas bei sutvarkyti santykius tarp valdžios šakų. Nors konstituciškai Lietuvoje to nėra, daugumos vaizdinyje būtent toks prezidento vaizdas yra įsitvirtinęs“, - kalbėjo VDU profesorius.

Anot jo, priklausomai nuo to, ar visuomenė tikės politiko galimybėmis išspręsti jam svarbias problemas, ar ne, priklausys ir tai, ar konkretus politikas bus įvardintas kaip asmuo, galintis užimti prezidento postą. Su šio įsitikinimo kaita, samprotavo politologas, yra susiję ir visuomenės nuomonės pokyčiai nurodant asmenis, kurie turėtų eiti šias pareigas.

Politologas, svarstydamas, kaip visuomenės akyse S. Skvernelis sugebėjo išlaikyti stabilų savo, kaip potencialaus naujojo prezidento, įvaizdį, pabrėžė, kad prie to prisidėjo geri premjero komunikaciniai įgūdžiai. Anot L. Bielinio, S. Skvernelis sugeba ganėtinai aštriai, suprantamai ir trumpai kalbėti bei apginti savo užimamas pozicijas.

„Nors Skvernelis yra kritikuojamas, jis į kritiką visada reaguoja gana autoritetingai ir jo atsakymuose neskamba gynybinių ir silpnų natų“, - pabrėžė L. Bielinis.

Tačiau ne tik geri komunikaciniai gebėjimai padeda susikurti trokštamo prezidento įvaizdį. L. Bielinio nuomone, tai, kad komunikaciniais sugebėjimais nepasižymintis Kauno meras V. Matijošaitis visuomenės akyse yra laikomas vienu iš lyderių, galinčių užimti prezidento postą, lėmė teigiami poslinkiai Kauno mieste. Anot jo, į teigiamą pusę besikeičiančio Kauno įvaizdis tapo kartu ir V. Matijošaičio įvaizdžiu.

Tuo tarpu visuomenės palankumas G. Nausėdai, pasak VDU profesoriaus, labiau susijęs su stabilumo lūkesčiais, kurių poreikį sustiprina chaotiškai dirbantis Seimas.

„Gitanas Nausėda visame šiame fone šviečia kaip savotiška alternatyva chaotiškam sutrikimui ir politinėms tarpusavio kovoms. Nausėda pats su niekuo nekovoja, prieš nieką griežtai nepasisako, jo kalbėjimas yra ramus, galbūt šiek tiek profesoriškas, galbūt pernelyg abstraktus, tačiau jo ramumas ir nuoseklumas, kalbant apie tam tikrus ekonominius socialinius procesus, visuomenėje sukuria stabilaus, aiškaus ir nekonfliktuojančio politiko vaidmenį“, - aiškino VDU politologas.

Politologas skeptiškai įvertino savo dalyvavimą jau patvirtinusių politikų galimybes kovoti būsimuose prezidento rinkimuose. L. Bielinis sakė, kad nieko keisto, jog po Lietuvą su prezidentine rinkimų kampanija važinėjančio V. Mazuronio palaikymas nesiekia nė 1 procento. Anot profesoriaus, tiek V. Mazuronis, tiek Petras Auštrevičius Lietuvos politinėje scenoje pasirodo tik epizodiškai, todėl beveik nėra prielaidų manyti, kad šie politikai sugebėtų reikšmingai pakelti savo dabar turimus reitingus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tinkamiausias

Tinkamiausias portretas
Lietuviam tinkamiausiai atstovautu rolandas paulauskas arba ausra maldeikiene bet greiciausiai prezidentas bus paskirtas o ne isrinktas kaip ir kiti

Anonimas

Anonimas portretas
Peržiūrėjau visus komentarus ir neužtikau parindinės pavardės GRAŽULIS ,jis vyras visame pajėgume,,gerina Lietuvos demokratinę padėti,kovoja su negerovėmis,kiek ant jo puola o jis atlaiko ,stoikus žmogus ,kiti gali būti komersantai ,nuperkami ar šiaip pasiduodantis pagundoms.visi už PETRĄ.

KEMBRIKAS

KEMBRIKAS portretas
Kodel ne mano kaimyne ZOSE .Nemato negirdi ,bet jauna ,tik 86 m. UZ ZOSE!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
VISI KOMENTARAI 38
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių