Kas nori sunaikinti FNTT?

Su monopolininkais, apžergusiais šalies ekonomikai reikšmingus sektorius, besigalynėjanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vėl pateko į galbūt savo klientų sukeltus politinius skersvėjus. Šiomis dienomis sprendžiamas jos likimas.

Svarbiausias klausimas

Kodėl būtent dabar pradėta diskusija, ar neperduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) svarbiausių FNTT funkcijų, kurių praradimas labai susilpnintų pastarąją tarnybą? Kalbama apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėto panaudojimo prevenciją ir šių nusikalstamų veikų tyrimą.

Tokia iniciatyva rugsėjo viduryje sugulė į vieną Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus pasirašytą potvarkį, kuriuo nurodyta Vidaus reikalų ministerijai, vadovaujamai socialdemokratų koalicijos partnerio "Tvarkos ir teisingumo" atstovo Dailio Alfonso Barakausko, įvertinti šios rokiruotės privalumus ir trūkumus.

Veikta už nugaros

"Kyla įvairių minčių, – prisipažino FNTT profesinei sąjungai vadovaujantis šios tarnybos Vilniaus apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas Sigitas Kaleinykas. – Atlikta pakankamai daug darbų, tačiau šiuo metu kaip tik baigiame ikiteisminius tyrimus, kuriuose monopolininkams, susijusiems su Lietuvos dujų, energetikos ir kitais ekonomikai reikšmingais sektoriais, reiškiami įtarimai."

Anot pašnekovo, perdavus minėtas FNTT funkcijas STT, jų tarnybai liktų tik ikiteisminiai tyrimai be galimybės tiesiogiai gauti iš bankų informaciją apie galimus nusikalstamus finansinius sandorius. O įtarimą, kad tai daroma konkrečių grupuočių interesais, sustiprino tai, jog apie minėtus planus sužinota atsitiktinai. Nors ir anksčiau užkabinus ką nors iš politikams artimos aplinkos, būdavo kalbų, kad reikėtų pažaboti FNTT galias, šį kartą viskas daroma žaibiškai.

"Išvados parengtos per mėnesį, tarnyboje – nežinia dėl ateities", – kalbėjo visų kolegų vardu FNTT profsąjungos pirmininkas.

Slėpėsi uždarame renginyje

Iš tikrųjų penktadienį minėtos išvados buvo išsiųstos ministrui pirmininkui. Tai "Kauno dienai" patvirtino vidaus reikalų ministro patarėjas viešųjų ryšių klausimais Valdas Kaminskas.

Pats D.A.Barakauskas, užtiktas, jo paties teigimu, labai slaptame renginyje – Šalčininkų rajone vykusiose Viešojo saugumo tarnybos pratybose, tikino negalintis skirti nė minutės. Tačiau, pasiteiravęs, kokiu klausimu skambiname, pasiūlė kreiptis į viceministrą Ž.Pacevičių, kuris, kaip paaiškėjo pradėjus jo ieškoti, taip pat dalyvavo tame pačiame renginyje. Galiausia per jau minėtą ministerijos patarėją viešųjų ryšių klausimais Ž.Pacevičius perdavė, kad nelabai ką turįs pridurti prie Vyriausybei jau išsiųstų jo vadovautos darbo grupės vertinimų.

Klausta tik vadovų nuomonės

"Kauno dienos" žiniomis, šiuose penkis lapus apimančiose išvadose, kurias parengė darbo grupė, sudaryta iš Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros bei pačių STT ir FNTT atstovų, daugiausia vietos skiriama grėsmėms, kurios kiltų realizavus mįslingomis aplinkybėmis atsiradusią ministro pirmininko ir jo aplinkos viziją. Ž.Pacevičiaus vadovaujamą darbo grupę sudarė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, FNTT direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis ir STT direktorius Saulius Urbanavičius.

Anot dienraščio šaltinio, premjerui pateiktose šios grupės vertinimuose konstatuota, kad, perdavus minėtas funkcijas STT, vienareikšmiškai sumažėtų finansinių nusikaltimų, darančių didelę žalą valstybės biudžetui, atskleidimo ir ištyrimo efektyvumas. Kaip rodo ilgametė praktika, dauguma pranešimų, kuriuos FNTT gauna iš finansinių įstaigų apie įtartinas pinigines operacijas, yra susiję su finansiniais nusikaltimais, kuriuos tiria FNTT.

STT tapus atsakingai už šios informacijos gavimą, kaupimą ir analizę, ji taptų tik informacijos perdavimo tarpininke, nes didžiąją jos dalį turės perduoti tolesniam tyrimui FNTT – pagal šios kompetenciją.

Netinkamiausias laikas

Be to, tiriant sukčiavimus ES finansinės paramos srityje, paprastai išaiškinami nusikaltimai finansų sistemai, o ne valstybės tarnybai.

Sukčiautojų ratą dažniausiai sudaro ne korupcinio pobūdžio veikas darantys valstybės tarnautojai, o STT kompetencija – galimas būtent jų piktnaudžiavimas tarnyba. Ir minėtų funkcijų perdavimas sumažintų galimybę vykdyti pagrindinę STT funkciją – kovoti su korupcija. Jau nekalbant apie tai, kad terorizmo prevencijos funkcija visiškai nebūdinga korupcijos prevenciją vykdančiai STT.

Nukentėtų ir FNTT analitiniai gebėjimai atskleidžiant nusikaltimus finansinei sistemai.

Be to, tokioms abejotinos naudos rokiruotėms pasirinktas pats netinkamiausias laikas – euro įvedimas, kai padidėja grėsmė valstybės finansų sistemos stabilumui dėl netinkamos pinigų plovimo prevencijos užtikrinimo.

Laukia finansinis nukraujavimas

Šis sprendimas greičiausiai sulauktų ir neigiamo įvairių tarptautinių organizacijų, tarp jų – ir Europos Komisijos bei Tarptautinės valiutos fondo, vertinimo.

Pagal tarptautinę praktiką valstybės institucijos, vykdančios korupcijos prevenciją, nėra atsakingos už pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo prevenciją.

Nutrūktų ir ES finansuojami projektai bei iškiltų rizika dėl jau investuotų lėšų grąžinimo. Jau nekalbant apie žmogiškųjų išteklių praradimus, nes dalis didelę patirtį turinčių pareigūnų, kaip dažnai būna tokiais atvejais, tiesiog išeitų į pensiją. Šis sprendimas kainuotų valstybei ir ne vieną milijoną, nes reikėtų papildomų lėšų tiek išeitinėms darbuotojų išmokoms, tiek informacinei sistemai integruoti, tiek STT darbo užmokesčio fondui padidinti. Nemažas sumas reikėtų grąžinti ir ES, nutraukus jos finansuojamus projektus.

Anot vertinimus rengusios grupės vadovo Ž.Pacevičiaus, ne vienus metus vadovavusio STT, vienintelis galimas privalumas, perdavus minėtas FNTT funkcijas jo buvusiems kolegoms, – galbūt pagerėtų kovos su korupcija rezultatai.

Sujungimo grėsmės

Antroji alternatyva, pasiūlyta ministrui pirmininkui vietoj jo paties vizijos, – FNTT prijungimas prie STT.

Tačiau šiuo atveju reikėtų iš esmės keisti įstatymus, reglamentuojančius šių tarnybų veiklas ir naujai sukurtoje institucijoje suderinti skirtingus tyrimo objektus ir uždavinius bei funkcijas. Neaišku ir tai, kaip reikėtų apibrėžti NTT ir STT ginamus interesus ir jų vietą valstybės politikoje.

Be to, naujai sukurta institucija būtų atskaitinga skirtingoms tarptautinėms institucijoms. Ir STT, prijungus prie jos FNTT, visiškai prarastų savo kaip specializuotos institucijos statusą, o tai turėtų neigiamos įtakos kovai su korupcija, nes, sujungus šias tarnybas, STT būtų priskirtos funkcijos, iš viso nebūdingos teisėsaugos institucijai. Pavyzdžiui, revizijos, artimesnės mokesčių administratoriui arba ekspertinei įstaigai.

Ir vėl valstybė neišvengtų finansinio nukraujavimo tiek dėl išeitinių išmokų FNTT darbuotojams, o tai siektų 8 mln., tiek dėl jau minėtų lėšų ES grąžinimo, nutraukus jos finansuojamus projektus, susijusius su šiuo metu FNTT vykdomomis funkcijomis.

Siūlo nieko nekeisti

Nors trečiajai alternatyvai – palikti viską taip, kaip yra dabar, išvadose skirta trigubai mažiau vietos, negu ministro pirmininko ar jo aplinkos užgaidos, tampa aišku, kad darbo grupė – už šį variantą.

Išvardyti tik šios alternatyvos privalumai: šiuo metu veikianti teisinė sistema turi konkretų įstatyminį pagrindą, be to, FNTT sukurtas vientisas jai priskirtų nusikaltimų tyrimo mechanizmas, ir, nieko nekeičiant, būtų išsaugota baudžiamojo persekiojimo specializacija, išvengta gresiančio jos efektyvumo sumažėjimo ir žmogiškųjų išteklių praradimo, kartu būtų užtikrintas pradėtų ES finansuojamų projektų įgyvendinimas ir sukurtas efektyviai veikiantis bendradarbiavimo mechanizmas su ES bei kitomis valstybėmis.

A.Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė turėtų priimti sprendimą artimiausiu metu. Telieka viltis, kad apie jį visuomenė bus informuota.