Kandidatas į prezidentus A. Juozaitis: pasiduoti ES integracijai – pražūtinga

Aptardamas svarbiausius Lietuvos užsienio politikos aspektus, A. Juozaitis akcentuoja geopolitines ir kultūrines rizikas, šiuo metu kylančias valstybei. Jas filosofas siūlo įveikti stiprinant strateginę partnerystę su Latvija.

Pasak jo, reali baltiškoji integracija šaliai suteiktų ne tik kultūrinį postūmį, bet ir sustiprintų Lietuvos balsą veikiant geopolitiškai svarbiame Vyšegrado šalių regione. Kartu, pabrėžia A. Juozaitis, Lietuvos ir Latvijos strateginių santykių aktyvinimas padėtų išvengti „vasalinių“ santykių, kuriuos, anot jo, gali norėti Lietuvai primesti Lenkija.

Pastarąjį regioną A. Juozaitis mato kaip bene vienintelį galintį atsverti Lietuvai, pasak jo, nepalankias didžiųjų Europos valstybių iniciatyvas, gilinti ES integraciją.

Filosofo pristatytoje Lietuvos užsienio politikos vizijoje vyrauja valstybės orumo motyvas. Pasak jo, valstybė užsienio politikoje turi išlikti ori. To siekdama, aiškino A. Juozaitis, Lietuva negali įsivelti į vasalinius santykius tiek su Rusija, tiek su Lenkija ir kitomis Vakarų valstybėmis. Jis taip pat teigė, kad siekdamas šių tikslų Vilnius privalo vykdyti stabilią bei prognozuojamą užsienio politiką ir stengtis vengti agresyvios retorikos.

A. Juozaičio užsienio politikos vizijoje, lyginant su kitų galimų kandidatų į prezidentus įžvalgomis, išsiskiria atsargus ir net šiek tiek grėsminantis Lenkijos įtakos ir vaidmens vertinamas.

Viena vertus, A. Juozaitis pripažįsta Lenkijos strateginę reikšmę ir laiko ją viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių, tačiau, kita vertus, filosofas kalba apie polonizacijos, kurią vykdo, pasak jo, Pilsudskio ideologiją propaguojanti Lenkijos valdžia, pavojus. Jis akcentuoja Varšuvos politikos keliamas grėsmes lietuviškumui ir valstybės savarankiškumui.

Ori partnerystė, o ne vasališki santykiai, pabrėžia A. Juozaitis, turėtų tapti Lietuvos ir Lenkijos santykių pagrindu.

„Lenkija taip pat turėtų mūsų orumą vertinti vis adekvačiau. Lenkijos vaidmuo, esant dabartinei vyriausybei ir Seimo daugumai, yra toks mesianistinis. Ko gero, Lenkija viena iš ES valstybių, gal net vienintelė, kuri yra įsikalbėjusi misiją. Tą sako ir lenkų korta, ir apskritai jos dalyvavimas Ukrainoje ir Baltarusijoje. Ačiū Dievui, Lenkija susitaikė, kad Lietuva jau nebėra vien tik jos interesų reikalas ir tai nebėra vasalinė valstybė“, - sakė A. Juozaitis.

Pasak jo, neigiamus Lenkijos įtakos aspektus Lietuva turėtų atsverti stiprindama baltiškąją integraciją.

„Su Latvija turėtų būti naujas strateginis puslapis, kuris iki šiol nebuvo atverstas. Mes kaip stovėjome nugara į Latviją, taip ir tebestovime, o tai nėra naudinga ekonomiškai ir geopolitiškai“, - pabrėžė A. Juozaitis.

Gilesnė partnerystė su Latvija, aiškino jis, atsipirktų ne tik ekonomikoje ar energetikoje, bet kartu turėtų tapti ir įrankiu mažinant neigiamas Lenkijos įtakas veikiant Vyšegrado valstybių bloke.

Makroniškoji ir merkeliškoji ES yra tiesioginis kelias į Rusiją.

Pasak filosofo, Vyšegrado valstybių grupė Lietuvai yra labai svarbi, nes gali atsverti didžiųjų ES valstybių - Vokietijos ir Prancūzijos - siekius giliau integruoti Europą. Tačiau, aiškina A. Juozaitis, Lietuva šiame regione dalyvaudama be Latvijos rizikuoja pakliūti į vasališką Lenkijos priklausomybę.

„Einant kartu su Latvija tai pavyktų kur kas geriau (išvengti priklausomybės nuo Lenkijos. - ELTA). Tiesiog aš matau papildomos energijos ir jėgos šaltinį, kad mes gerokai padirbėję su Latvija turėtume rimtesnį balsą ir Vyšegrade“, - apibendrino A. Juozaitis.

Euroatlantiniai santykiai

A. Juozaitis griežtai pasisakė prieš gilesnę ES integraciją, kurią palaiko Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai. Jis, priešingai nei nemaža dalis kitų potencialiais kandidatais 2019 m. Prezidento rinkimuose laikomų politikų, nesutinka, kad gilesnė ES integracija atitinka Lietuvos interesus.

„Makroniškoji ir merkeliškoji ES yra tiesioginis kelias į Rusiją“, - teigė filosofas, manydamas, kad giliau integruotoje ES Lietuva rizikuoja tapti didžiųjų Europos valstybių ir Rusijos mainų objektu.

„Mes norom nenorom atsidurtume žaislo vietoje, nes tada jų (Vokietijos ir Prancūzijos. - ELTA) susitarimas su Rusija nuo mūsų visai nepriklausys. Todėl mums išlaikyti kolektyvinį orumą su Vyšegrado valstybėmis yra labai svarbu“, - samprotavo A. Juozaitis, dar kartą pabrėždamas Vyšegrado šalių strateginę reikšmę Lietuvai.

Gilesnės ES integracijos perspektyvoje jis įžvelgė ir grėsmes Lietuvos nacionaliniam savitumui bei išlikimui apskritai. Pasak jo, didžiosios Europos valstybės, kalbėdamos apie gilesnę integraciją, nesupranta ir nesibaimina nacionalinio išnykimo pavojaus. Tuo tarpu tokia grėsmė yra aktuali mažesnėms valstybėms.

„Emmanuelis Macronas, sukdamas gilesnę ES integraciją super Europos valstybės link, siekia Prancūzijos kultūrinio dominavimo. Vokiečių tikslas - dominuoti politiškai ir ekonomiškai. Visa tai Lietuvai yra tikrai nepriimtina, nes kyla grėsmė nacionaliniam išlikimui“, - sakė A. Juozaitis, pabrėždamas, kad dėl to pasiduoti intensyvesnei ES integracijai yra pražūtinga.

Visgi jis pabrėžė, kad visais ekonominiais klausimais Lietuva turi atsigręžti į ES. Pasak jo, euroatlantiniuose ginčuose, kylančiuose dėl ekonominių ir finansinių nesutarimų, Lietuva turi įvertinti, kad ji yra ekonomiškai priklausoma nuo ES. Tuo tarpu saugumo ir geopolitiniuose reikaluose - vienareikšmiškai orientuotis į JAV. Todėl A. Juozaitis buvo kategoriškas ketinimams ES formatu kurti karines pajėgas, kurios ateityje galėtų dubliuoti kai kurias NATO funkcijas.

„Bet kokį ES karinių pajėgų kūrimą reikia atmesti ir nepriimti, mums tai nepriimtina“, - apibendrino jis.

Filosofas tikino, kad toks laviravimas tarp politinių ir ekonominių interesų yra įmanomas. Pasak jo, nereikėtų baimintis, kad dėl išsiskyrusių politinių pozicijų Europoje būtų patiriami ekonominiai nuostoliai. Europoje verslas ir kapitalas veikia sau, aiškino A. Juozaitis.