- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama savo devynerių metų vadovavimo šaliai laikotarpį, sako, kad jai pavyko pasiekti daug užsibrėžtų tikslų.
Tačiau jos susirūpinimą ir nepasitenkinimą kelia per lėti valstybėje vykstančių pertvarkų tempai.
„Tikslai ateinant buvo įvairūs. Tai ir ekonominės situacijos suvaldymas - tuo metu buvo krizė, saugumo garantijų valstybei užtikrinimas - tai pasiekta; ir gynybos planai, ir šauktiniai, ir NATO batalionas, oro gynybos įtvirtinimas, energetinė nepriklausomybė. Daug dalykų, kurių siekiau pavyko pasiekti ir dėl to džiaugiuosi“, - LRT radijui sakė D. Grybauskaitė. - O kalbant apie tai, kas galbūt kėlė nerimą ar kelia susirūpinimą, ar mažiau tenkina - tai turbūt pertvarkų tempai, pokyčių tempai, norėčiau ir norėjau matyti viską vykstant greičiau, tačiau suprantu, kad rezultatas priklauso nuo bendrų pastangų valstybėje, ne nuo vieno prezidento ar vienos institucijos darbo“.
Daug dalykų, kurių siekiau pavyko pasiekti ir dėl to džiaugiuosi.
Prezidentė tikino, kad paskutiniaisiais prezidentavimo metais skirs daugiau dėmesio tam, kad būtų įtvirtinti esami šalies pasiekimai.
Šalies vadovė akcentavo, kad Lietuvai šiuo metu kyla labai daug svarbių klausimų.
Kalbėdama apie aktualiausias Lietuvai problemas, prezidentė vardino geopolitinius iššūkius, transatlantinį susiskaldymą, JAV bei ES prekybos karus, ekonominį stabilumą, „Brexit“, Lietuvos piliečių socialines garantijas, naująją finansinę ES perspektyvą, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimą, sinchronizaciją su kontinentine Europa, pasirengimą referendumui dėl dvigubos pilietybės.
„Prie ko limpa darbai, prie to ir limpa“, - apibendrindama pabrėžė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė 2009 m. gegužės 17 d. vykusiuose prezidento rinkimuose buvo išrinkta pirmajai kadencijai. 2009 m. liepos 12 d. vyko jos inauguracijos ceremonija.
Korupcijos mažinimui – daugiausia dėmesio
Liepos 12 d. – devintosios prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metinės. Per šiuos metus šalies vadovė didžiausią dėmesį skyrė korupcijos mažinimui ir teisingumo užtikrinimui, energetiniam, kariniam ir socialiniam saugumui bei aktyviai užsienio politikai, rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.
Korupcijos mažinimas ir teisingumo užtikrinimas nuo 2009 metų yra vienas svarbiausių Prezidentės prioritetų. Siekiant narystės EBPO, prezidentės iniciatyva dešimteriopai padidintos baudos už korupciją ir kitus nusikaltimus. Taip pat dvigubai sugriežtintos bausmės mokestiniams sukčiams, padidintos baudas neteisėtai praturtėjusiems asmenims. P olitinės sistemos skaidrinimui inicijuotos pataisos, kurios užkirto kelią politikų manipuliacijoms labdara, išplėtė turto deklaracijas privalančių pateikti ir jas viešinti asmenų sąrašą.
Prezidentės iniciatyva įvestos mokyklų vadovų kadencijos, nutraukta amžinų vadovų tradicija valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, depolitizuotas valstybės įmonių valdymas, inicijuota Registrų centro pertvarka. Teisingumui užtikrinti – prezidentės inicijuotos pataisos, leidžiančios užsienyje besislapstančius sukčius teisti ir už akių.
Šalies vadovė nuolat siekia Lietuvos, kaip ekonomiškai stiprios, inovatyvios ir konkurencingos valstybės, įtvirtinimo. Tik ką įstojome į Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizaciją (EBPO), pirmieji iš Baltijos šalių tapome didžiausios pasaulio mokslo institucijos – CERN asocijuotąja nare.
Prezidentė ėmėsi lyderystės formuojant mokslo ir inovacijų politiką pateikdama gaires, kuriose apibrėžiamos konkrečios strateginės kryptys valstybės pažangai, konkurencingumui užtikrinti. Taip pat jau pradėta prezidentės inicijuotos profesinio mokymo sistemos reforma – mokslas turi būti kokybiškas, konkurencingas ir atitikti valstybės bei verslo poreikius.
Pagreitį įgavo šalies vadovės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“: per trejus veiklos metus padarytas milžiniškas postūmis vaikų teisių apsaugos srityje, sukurti instrumentai kovai su priklausomybėmis, savižudybėmis. Šiemet įteisinta profesionalių budinčių globotojų veikla, įtvirtinta prievolė vaikų apklausas vykdyti tik su psichologais. Toliau juda vaikų globos namų reforma – šiandiena jau pertvarkyti 23 globos namai, daugiau kaip 500 vaikų iš didelių įstaigų perkelti į bendruomeninius globos namus. Per dvejus metus atidaryti net 124 vaikų dienos centrai regionuose.
Per pastaruosius metus pradėtos patyčių prevencijos programos mokyklose, taip pat imtasi realios kovos su savižudybėmis – šiemet Lietuvoje užfiksuotas 20 proc. mažesnis savižudybių skaičius, nei buvo prieš trejus metus. Esminiai pokyčiai įvyko kovoje su smurtu artimoje aplinkoje – vis daugiau moterų išdrįsta ieškoti pagalbos, juda kova su priklausomybėmis.
Prezidentė ėmėsi žingsnių padėti namo grįžtantiems emigrantams ir inicijavo projektą „Rinkis Lietuvą“. Žmonėms suteikiama reali pagalba integruojantis, ieškant darbo, steigiant verslą, leidžiant vaikus į mokyklą.
Karinio ir energetinio saugumo užtikrinimas – vienas svarbiausių prezidentės darbų. Šiuo metu vykstančiame NATO viršūnių susitikime sutarta stiprinti rytinio flango gynybą, sukurti specialiosios aukštos parengties pajėgas, reformuoti NATO vadavietes, stiprinti Baltijos šalių oro gynybą. Ypač svarbus žingsnis stiprinant mūsų saugumą – Prezidentės vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos priimtas sprendimas, kad 2030 m. krašto apsaugos sistemos finansavimas sieks ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.
Lietuva dar kartą užsitikrino JAV paramą – balandį pasirašytoje bendroje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV vadovų deklaracijoje įtvirtintas visų keturių valstybių įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui. Taip pat sutarta, kad JAV toliau tęs karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse ir kartu ieškos sprendimų dėl oro gynybos.
Lietuva tampa kibernetinio saugumo lydere Europoje. Mūsų iniciatyva kuriamos Europos Sąjungos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos. O kibernetinėms atakoms atremti kartu su JAV Lietuvoje steigiamas kibernetinio saugumo centras.
Nenutrūkstamu Lietuvos darbu išlieka energetinio saugumo stiprinimas. Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Europos Komisija pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja iki 2025 m. sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa. Pasiteisino ir Lietuvos gamtinių dujų terminalas – Prezidentės vizito Vašingtone metu pasirašyta sutartis su JAV dujų tiekėju prisidės prie konkurencingesnės regiono dujų rinkos kūrimo.
Lietuva – girdima ir gerbiama tarptautinės bendruomenės narė. Nepriklausomybės šimtmečio proga Lietuvą pasveikinti jau atvyko 22 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai, antrąjį pusmetį laukiama dar 11 valstybių lyderių, tarp jų – Prancūzijos Prezidento E. Macrono. Rudenį įvyks ir istorinis Popiežius Pranciškaus vizitas.
Turime patikimus partnerius Europoje. Vokietija supranta ir tvirtai remia Lietuvos saugumo siekius vadovaudama Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui. Prasidėjo kokybiškai nauja strateginė partnerystė su Prancūzija – mes palaikome Prancūzijos inicijuojamas ES reformas, kartu su prancūzais dalyvaujame tarptautinėse operacijose.
Viso regiono saugumui ir konkurencingumui ypač svarbūs Lietuvos ir Lenkijos bendri projektai. Su Prezidentu A. Duda sutarta tęsti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją per Lenkiją, projektą „Rail Baltica“, taip pat bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos srityse. Taip pat Lietuvos pozicija vertinama ir palaikoma Beniliukso šalių: Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų kariai prisideda prie mūsų saugumo daugiašaliame NATO batalione Lietuvoje.
Lietuva nuosekliai išlieka viena svarbiausių europinių partnerių Gruzijai, Ukrainai ir Moldovai. Nuolat remiame reformas šiose šalyse, teikiame humanitarinę pagalbą, paramą kovojant su propaganda.
Prezidentė Islandijoje vykusiame pasaulio parlamentarių forume apdovanota už nuopelnus skatinant aktyvų moterų vaidmenį politikoje. Taip pat Lietuvai skirta prestižinė Vokietijos Vestfalijos taikos premija. Šis apdovanojimas rytoj bus įteiktas už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...