- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvi dešiniosios politinės jėgos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdis (LS) – antrą Seimo kadenciją iš eilės yra opozicijoje. Konservatoriai neranda savo tapatybės ir išgyvena vidines įtampas, o liberalus vis dar krečia korupcijos skandalas. Kaip dešinieji galėtų išbristi iš savo krizių ir tiek sustiprėti, kad grįžtų į valdžią?
Nors pirmasis Seimo rinkimų turas konservatoriams buvo sėkmingas, antrajame juos nušlavė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), ir konservatoriai parlamente gavo dviem vietomis mažiau nei turėjo ankstesnę kadenciją. Konservatoriai neformavo naujos valdančiosios koalicijos ir netapo jos dalimi. Maža to, šios partijos laukia išankstiniai pirmininko rinkimai. Nors mažai tikėtina, kad dabartinis konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis nebus perrinktas dar vienai kadencijai, šioje partijoje gausu nesutarimų tarp vadinamojo krikdemiško ir liberalesnio flango.
Tuo metu LS siekia išbristi iš korupcijos skandalo. Šios partijos politikai varsto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duris. Buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir esamas parlamentaras Gintaras Steponavičius tapo specialiaisiais liudytojais politinės korupcijos byloje. Joje įtariamaisiais paskelbti buvęs partijos pirmininkas Eligijus Masiulis bei koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Šie įvykiai prieš pat rinkimus smogė per LS reitingus ir paskleidė abejones, ar partija perkops 5 proc. rinkimų barjerą. Vis tik LS iškovojo net 14 mandatų, o apie tokį gerą pasirodymą po skandalo galėjo tik svajoti. Tačiau jie galėjo laimėti gerokai daugiau, jei skandalo nebūtų buvę. Ši partija atsisakė derėtis dėl valdančiosios koalicijos ir, kaip ir konservatoriai, antrą kadenciją iš eilės bus opozicinė.
Viena giliausių krizių
Politikos apžvalgininkas Vidmantas Valiušaitis LRT.lt teigė, kad dešiniesiems tai yra viena giliausių krizių po nepriklausomybės paskelbimo. LS esąs įkritęs į korupcinio skandalo sūkurius ir neaišku, kuo tai baigsis. Tuo metu konservatoriai, pasak V. Valiušaičio, yra savo tapatybės paieškų pelkėje.
„Nuo pat TS-LKD konsolidavimo pradžios, kai jie pritraukė politinius kalinius, tautininkus, krikščionis demokratus ir susijungė buvo aišku, kad jie neturi ideologinės bazės ir yra segmentuota grupė. Tautininkai atskilo, o dabar matosi, kad ir su krikščionimis demokratais yra problemų. Ypač tai išryškėjo po rinkimų pasireiškus G. Landsbergiui. Tačiau yra ir vertybiniai dalykai – jei savo vėliavoje turi krikščionių demokratų pavadinimą, bet eini prieš Katalikų Bažnyčios vertybines pozicijas, savaime aišku, kad kils konfliktas.
Tai labai rimti pasaulėžiūriniai dalykai, pavyzdžiui, dėl gyvybės apsaugos, homoseksualų santuokų ir pan. Ką tai reiškia? Tai yra politinis iššūkis Bažnyčiai peržiūrėti savo vertybes? Ar tu su savo šita deklaracija sąmoningai atsistoji prieš ją? Krikščionys demokratai turėtų atstovauti krikščioniškoms pažiūroms“, – LRT.lt kalbėjo V. Valiušaitis.
Anot apžvalgininko, tai, ką deklaruoja G. Landsbergis, visiškai atitinka liberalų poziciją. „Nėra jokios problemos, jei jis atstovautų liberalams. Tokios pažiūros gerbtinos ir politiniame spektre turėtų atsispindėti, bet ne šiame formate, kuriame bando reikštis jie. Tai nesuderinama su krikščioniška vertybine sistema ir socialine doktrina. Čia matau didžiausią konservatorių problemą. Ir kai jie patys yra neapsisprendę, krizę pagilina „valstiečių“ laimėjimas“, – apibendrino V. Valiušaitis.
Kaip teigė apžvalgininkas, LVŽS faktiškai užima krikščionių demokratų poziciją, nors patys nėra krikščionys demokratai. Rinkimų rezultatai esą buvo iš dalies dėl atsiradusio krikščionių demokratų vakuumo, kuris turėjo užpildyti šią socialinę nišą. „Lygiai taip pat su socialdemokratais. Jie atstovavo stambiajam kapitalui, jų lyderiai atstovauja turtingųjų klasei. Jie yra savo interesų gynėjai, ir rinkėjai tai identifikavo. Socdemai yra tokioje pačioje ideologinėje krizėje, kaip ir konservatoriai“, – pridūrė V. Valiušaitis.
Tuo metu LS, pasak apžvalgininko, esą reikėtų kritiškai pažiūrėti į savo veiklas.
„Liberalai labai sukritikavo Antaną Guogą, bet jis kėlė gerus klausimus. Sakė, kad tai nėra vieno E. Masiulio problema, ir dabar teisėsauga parodo, kad išties tai turbūt nėra vieno žmogaus problema. Tai yra finansiniai srautai, kurie, matyt, buvo neapskaityti. Tačiau tai turbūt niekam nebuvo didelė staigmena. Staigmena buvo tai, kad su tokiais pinigais buvo pagautas pats lyderis. Neužtenka kartoti, kad jie yra prieš korupciją, o dabar vieną pagavo ir pasako, kad viskas yra gerai. Ne, nėra gerai. Reikalingas apsivalymas“, – aiškino V. Valiušaitis.
Jo žodžiais, liberalai turi dėkingesnę situaciją nei konservatoriai ta prasme, kad LS neturi idėjinės tapatybės problemų ir porinkiminiame laikotarpyje laikėsi oriau nei konservatoriai.
„Konservatoriai liberalus už rankovės traukė į koaliciją, kuriai nebuvo jokio politinio potencialo. Liberalai nei norėjo, nei ėjo. Manau, konservatoriai padarė rimtų klaidų, kad atsisakė eiti į koaliciją. Jie būtų puikiausiai galėję turėti 5–6 ministerijas ir dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. Bet politinės užgaidos baigėsi tuo, kad jie liko opozicijoje. Jei taip tęs ir toliau, manau, 2020-aisiais neužteks politinio kapitalo, kad vėl dalyvautų valdančiojoje grupėje. Jie turi labai rimtai peržiūrėti savo ideologinius pamatus ir kitaip pasižiūrėti į savo tapatybę“, – apibendrino V. Valiušaitis.
Pasak apžvalgininko, LS neturi socialinės bazės kada nors tapti skaitlinga ir įtakinga partija. Jie esą greičiausiai niekada nesurinks 25–30 proc. rinkėjų balsų, nes nėra tiek turtingo ar pasiturinčio sluoksnio visuomenėje.
V. Valiušaičio teigimu, opozicijai trūksta konstruktyvios kritikos ir gebėjimo įvertinti teigiamus valdančiosios koalicijos darbus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi19
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų7
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...
-
Seimo NSGK pirmininku konservatoriai siūlo skirti A. Pocių4
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nauju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku siūlo skirti Arvydą Pocių. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...