- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį paragino parlamentarus ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris.
Ministro teigimu, bandymai stabdyti ratifikavimą prisidengiant religiniais samprotavimais yra nekorektiški. Jis atmetė nuogąstavimus, esą dėl socialinės lyties sąvokos teks keisti Konstituciją, nors pripažino, kad pats terminas (gender) išverstas nekorektiškai.
Kalbėdamas Seime vykstančioje konferencijoje, ministras atkreipė dėmesį, kad aktyviausiai prieš Stambulo konvenciją pajėgas telkia Rusija.
„Rusija būtent mobilizuoja jėgas, lyg ir saugodama dvasines ir moralines vertybes, irgi gindama tuos pseudo nuostatus, kurių nėra konvencijoje. Lyties sąvoka, ko gero, versta nelabai korektiškai, bet čia kalba ne apie sąvokas, mes nekalbame ir apie pokyčius galimai darytinus Konstitucijoje. Iš karto noriu užbėgdamas už akių pasakyti, kad jei kas nors mano, kad mes turėsime keisti Konstituciją, peržiūrėti sąvokas, netiesa visa tai“, – sakė ministras.
„Galbūt pasitarnaus tam tikru pavyzdžiu ir tai, kad daugelis šalių gana katalikiškų yra ratifikavusios Stambulo konvenciją, kaip Lenkija, Malta, Italija, pačiu artimiausiu metu tai keltina padaryti Vengrija, Kroatija. Prisidengiant kokiais tai ne visai natūraliai pateikiamais religiniais ar kitais samprotavimais sakyti, kad mes turėtume sustabdyti šį dokumentą, tikriausiai nekorektiška“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Ministras pažymėjo, kad konvenciją jis pasirašė prieš ketverius metus, tad neteisinga sakyti, esą ji stumiama buldozeriu, ir ragino priešingai – „patraukti tą buldozerį iš kelio ir pagaliau priimti sprendimą“.
L.Linkevičius akcentavo, kad smurtas prieš moteris yra opi problema, o šalies nuostoliai dėl smurto artimoje aplinkoje skaičiuojami apie 650 mln. eurų.
„Statistika rodo, kad smurtą patiria viena iš trijų moterų pasaulyje, Lietuvoje statistika ne ką kitokia. Ir tai yra ne tik moraliniai, socialiniai, bet ir ekonominiai kaštai, paskaičiuota, kad Lietuvoje žala gali būti apie 650 mln. eurų per metus. Jei kalbame apie suluošintus gyvenimus, vaikų likimus, turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad 90 proc. smurtautojų šeimose visgi yra vyrai, ir (Lietuvos) visuomenės požiūris tikrai išsiskiria iš Europos Sąjungos narių, virš 40 proc. smurtautojų mano ir yra įsitikinę, kad pati auka kalta, kad smurtaujama. Tai irgi rodo iškreiptą požiūrį“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė abejojantis, ar yra prieštaraujančiųjų konvencijoje iškeltiems tikslams, jis taip pat sutiko, kad Lietuvai turint vieną terminą „lytis“, sudėtinga perkelti angliškąjį terminą „gender“. Jis konvencijoje apibrėžiamas kaip „socialiai sukonstruoti vaidmenys, elgesys, požymiai, kuriuos konkreti visuomenė mano esant tinkamus moteriai ar vyrui“.
„Abejoju, kad šioje salėje yra žmonių, kurie nesutiktų su pagrindiniais konvencijos tikslais. Tai, kas kelia diskusijas Lietuvoje, yra ne konvencijos tikslai, o konkrečių konvencijos nuostatų interpretavimas, apibrėžimų, konvencijos taikymo srities suvokimas“, – sakė L.Kukuraitis.
„Nuo 1955-ųjų tarptautiniame kontekste labai išplėsta „gender“ sąvoka Lietuvoje pasiekė teisiniais dokumentais, tarptautinėmis programomis, įvairiausiais būdais. Turėdami vieną lyties terminą sunkiai į jį besutalpiname įvairius dabartinės lyties raiškos aspektus. Tikrai apmaudu, kad mūsų nepadaryti namų darbai, neišspręsti nesutarimai dėl lyties sąvokos ir sampratos gesina valstybės vadovų ir visos visuomenės įsipareigojimą šiam svarbiam tarptautiniam susitarimui“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad nors Lietuvoje yra daug teisės aktų, kurie prisideda prie Stambulo konvencijos iškeltų tikslų, tačiau tiek teisinei bazei, tiek socialinei praktikai trūksta „bendro sisteminio požiūrio, kurį pasiūlo Stambulo konvencija, kad visos sistemos – teisingumo, sveikatos, socialinė, švietimo – veiktų išvien ir „sudarytų išsamią, nuoseklią nepakantumo smurtui terpę“.
Ministras išsakė viltį, kad vykstanti konferencija padės „pagilinti suvokimą, atmesti išankstines nuostatas ir artinti pozicijas“ dėl skirtingų „socialinės lyties“ interpretacijų.
Prieš konvenciją pasisakęs Žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas tvirtino, kad „konvencijos idėja neginčijamai patraukli“, nes „moterį kaip fiziškai silpnesnę lytį reikia saugoti visomis priemonėmis“, tačiau su smurtu kovoti reikia ne ratifikuojant konvenciją, o šalinant smurto priežastis, kuriomis įvardijo alkoholizmą ir skurdą.
Kartu jis sakė, kad ratifikuodama konvenciją Lietuva ją iš karto pažeistų dėl skurde gyvenančių žmonių ir socialinės atskirties: „Kai kurios konvencijos nuostatos galbūt priimtinos ekonomiškai išsivysčiusioms šalims, bet visiškai nedera su kasdiene daugelio moterų aplinka Lietuvoje“.
„Substancinė vyro ir moters lygybė yra tiesiog negalima, neįmanoma, nes gamtinė skirtis neįveikiama“, – teigė jis ir pridūrė, kad „nacionalinėje kultūroje vyrauja moters, motinos, draugės, žmonos, mokytojos, švietėjos aukštinimas ir garbinimas“.
„Moters aukštinimo paradigma įtvirtinta ikimokyklinio auklėjimo įstaigų, mokyklų programose, vadovėliuose. Jokių smurtą prieš moteris pateisinančių ar skatinančių nuostatų lietuvių kultūroje ir tautos tradicijose nėra. Kas kita, jei kalbame apie populiariąją ir reklamos kultūrą, kuri neretai paverčia moterį seksualizuotu objektu, nevengia patyčių ir netiesioginio smurto propagandos. Ši kultūra nėra išaugusi iš mūsų nacionalinių tradicijų, tai liberalosios, hedonistinės kultūros apraiškos, susijusios su verslo puoselėjimu vartojimo kultu“, – kalbėjo V.Budnikas.
Seime penktadienį diskutuojama, ką Europos Tarybos Stambulo konvencijos ratifikavimas reikštų Lietuvai.
Konvencijos šalininkai ragina Seimą ratifikuoti dokumentą teigdami, kad tai yra išsamiausia tarptautinė sutartis dėl kovos su smurtu šeimoje bei prieš moteris. Kritikams nepriimtinas konvencijoje minimas lyties kaip socialinio konstrukto apibrėžimas bei įpareigojimas mokyti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Konvencijoje teigiama, kad dokumento nuostatas „šalys įgyvendina nediskriminuodamos asmens dėl biologinės lyties, socialinės lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų“.
Lietuvos vyskupai bei kai kurios nevyriausybinės organizacijos teigia, kad konvencijos požiūris į lytį nesutampa su žmogaus biologine prigimtimi.
Stambulo konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą bei smurtautojų baudžiamąją atsakomybę. Konvencija paremta nuostata, kad smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu, tad joje įtvirtintas valstybių įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris.
Lietuvą ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją balandį paragino Vilniuje viešėjęs Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muizniekas, sakydamas, kad šaliai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo.
Konvencija įsigaliojo 2014 metais, kai ją ratifikavo 10 Europos Tarybos valstybių narių. Šiuo metu konvenciją yra ratifikavusios 22 valstybės, tarp jų Lietuvos kaimynė Lenkija, taip pat Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Turkija ir t.t. Stambulo konvenciją taip pat ratifikavo Europos Sąjunga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje8
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą3
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Parlamente – antras balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvados1
Seimas ketvirtadienį planuoja antrą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą5
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė45
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...