K. Trečiokas: į Astravo AE pirmiausia turi patekti ekspertai, o ne politikai

Anot „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko, jeigu Lietuvos valdžios atstovai vyktų įsitikinti Astravo AE saugumu ir jį aptarinėtų su Baltarusijos prezidentu, šalis tai išnaudotų savo naudai - „rezultatas būtų tik propagandinis“.

„Labai norėtų jie šito. Pavaizduotų - štai kaimynai atvažiavo ir įsitikino, kaip mes čia viską gerai darome, ir tada mūsų šauksmas tikrai gali būti tyruose. Žinodami partnerius ir jų tas politines taisykles, mes turėtume būti labai (atsargūs - BNS). Mes norime kontaktų. Bet yra tam tikra tvarka. Yra tarptautinė praktika. Mes labai nesunkiai pasiektume (vizitą į Astravo AE - BNS), bet rezultatas būtų tiktai propagandinis. Šito mes sau negalime (leisti - BNS). Mums reikia, kad ekspertų ir konvencijų lygyje būtų sutarta ir išryškintos problemos, prisiimti įsipareigojimai. Pirmiausia mums rūpi, kad ne mes nuvažiuotume pas Lukašenką (Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką - BNS), o kad ekspertus įsileistų. Politikai po to galės savo darbą atlikti“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė K.Trečiokas.

Ministras tikisi, kad incidentai Astravo AE statybvietėje Baltarusiją privers susimąstyti: „Šitas incidentas... gerai, kad ir atsitiko. Jie patys turbūt suvoks, kad nėra taip paprasta ir nėra protinga skubėti. Ir tarptautinė bendruomenė atkreips pagaliau rimtesnį dėmesį“.

K.Trečiokas sakė, kad Astravo AE yra geopolitinis projektas, ir tikisi, jog arti Lietuvos statoma elektrinė niekada nepradės veikti.

„Tai ne šiaip energetikos objektas, tai yra geopolitinis sprendimas, toks, kaip ir pagrūmojimas Lietuvai: vat štai tokie pasipūtėliai esate, mes jus paauklėsime - pastatysime tokią grėsmingą statinę šalia. Tikiuosi, kad dar ne viskas prarasta ir nebus šio objekto, kaip ir Kaliningrade yra sustojusios statybos, nes reikalavimų nepaisymai, konvencijų pažeidimai anksčiau ar vėliau..., nepraeis tokie dalykai, ir tarptautinė opinija atkreips dėmesį“,- teigė K.Trečiokas.

Aplinkos ministras sukritikavo opozicijoje esančių konservatorių idėją įstatymu uždrausti Lietuvoje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą, nors ir sutiko, kad baltarusiškos elektros Lietuva neturėtų pirkti ir ragintų taip pat elgtis kita šalis.

„Ar tai laiku (toks įstatymas - BNS)? Galėjo šitą iniciatyvą reikšti ir patys būdami valdžioje, kai buvo dedami pamatai (Astravo AE - BNS). Sutinku, elektros nereikia pirkti, reikia partnerius raginti nepirkti (...) Reikia padaryti taip, kad ta sistema būtų atkirsta. O tam yra galimybės - turime pakankamai jungčių su Vakarais, bet nepirkime elektros, vadinasi, turime nepirkti ir tos elektros pagalba pagamintų produktų“, - teigė K.Trečiokas.

Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projekto iniciatoriai - konservatoriai surinko pakankamai piliečių parašų, kad projektas būtų svarstomas Seime. Jo autoriai sako, kad techniškai elektros eksportą būtų galima užkirsti, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pastačius galią ribojančius fazės keitiklius. 

Baltarusijos Energetikos ministerija antradienį oficialiai pripažino, kad perkeliant reaktoriaus korpusą, Astravo AE buvo susidariusi „neeilinė situacija“. Baltarusijos žiniasklaida pranešė, kad liepos 110-ąją daugiau nei 300 tonų sveriantis reaktoriaus korpusas krito iš kelių metrų aukščio, jį keliant iš horizontalios į vertikalią padėtį.

Lietuva ketina išsiųsti notą Baltarusijai, prašydama pateikti tyrimo rezultatus dėl incidento Astravo AE.

Lietuva yra aštriausia Baltarusijos, statančios atominę jėgainę apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Lietuvos teigimu, Baltarusija neužtikrina projekto saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.

Pirmąjį jėgainės reaktorių numatoma paleisti 2018 metų pabaigoje.