- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po poros metų Lietuvoje per pusmetį įvyks treji rinkimai – savivaldybių tarybų, prezidento ir Europos Parlamento (EP). Politologo Kęstučio Girniaus teigimu, didysis įvykis bus prezidento rinkimai, kurie vienu aspektu smarkiai skirsis nuo ankstesnių, o kiti dveji 2019-ųjų rinkimai – „baliukai prieš didįjį balių“.
Ar ne per daug?
2019-ųjų vasarį Lietuvoje įvyks savivaldybių tarybų, gegužę – prezidento, o birželį – EP rinkimai. Ar ne per daug vienu metu?
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad, jei pažiūrėtume į Vakarų demokratinių šalių praktiką, toks dalykas dažnai būna pageidaujamas – Amerikoje tuo pačiu metu vyksta ir JAV prezidento, ir Kongreso rinkimai.
Paraleliai vykstantys rinkimai, pasak M. Jastramskio, leidžia efektyviau organizuoti rinkimų procesą, ir žmonės nepraranda to susidomėjimo politika. „Kita vertus, mūsų šalyje labai paaštrėja politinis klimatas, atsiranda gerokai daugiau pažymų, saugumo tarnybų vaidmens mūsų rinkimuose. Tad, atsižvelgiant į Lietuvos politinį kontekstą, klausimas, ar iš tiesų bus labai sveika daryti trejus rinkimus“, – svarsto politologas.
K. Girnius teigia, kad savivaldybių tarybų rinkimai – labai vietiniai, ir problemos labiausiai susietos su miestais, o rinkimai į EP iki šiol esą buvo partijų populiarumo konkursas – kuri partija tuo metu populiariausia, ta dažniausiai ir gauna daugiausia balsų. „Prezidento rinkimai – visai kitas dalykas. Jie bus didysis įvykis, ir į juos bus telkiama daugiausia dėmesio. Kiti bus baliukai prieš didįjį balių“, – LRT.lt apibendrino K. Girnius.
Pagrindinės partijos kels savo kandidatus?
Politologo K. Girniaus įsitikinimu, visos pagrindinės šalies partijos 2019 m. turės savo kandidatus į šalies vadovo postą.
„Manau, gerai, jei partija kelia savo kandidatus. Ligi šiol buvo tikrai nenormalu, kad tokia didelė partija, kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), neturėjo savo kandidatų. Jie suskubo pranešti, kad palaiko prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tokio neutralaus politiko dabar nebėra. Neatsiras kažkoks naujas iš Briuselio ar Amerikos, kaip atsirado Valdas Adamkus. Šįkart, manau, visos partijos turės savo kandidatus, ir jie tarpusavy kovos. Partija, kuri turės tinkamiausią ir patraukliausią kandidatą į prezidentus, ko gero, sustiprins pozicijas ir abiejuose kituose rinkimuose“, – LRT.lt kalbėjo K. Girnius.
Tačiau, kaip teigia Vilniaus universiteto (VU) docentė politologė Lidija Šabajevaitė, jei partija iškels neautoritetingą asmenį, ir jis blogai pasirodys per rinkimų kampaniją, suprantama, kad ir kituose rinkimuose partijai tai atsilieps neigiamai.
Tuo metu politologas M. Jastramskis įsitikinęs, kad per prezidento rinkimus pranašumą įgis tie kandidatai, kurie turės nepartinį įvaizdį ir nebus susiję su partijomis, bet sugebės užsitikrinti politinių jėgų ar ištikimų rinkėjų paramą.
„Kalbant apie D. Grybauskaitę, nors jos įvaizdis yra griežtai nepartinis, vis dėlto ji labai stipriai mylima dešiniųjų partijų rinkėjų, kurie nuosekliai už ją balsuoja. Taigi sėkmingi kandidatai turės atsiremti į du dalykus: iš vienos pusės, save pateikti ne kaip stipriai susijusius su partija, iš kitos pusės, turėti kažkokių partijų nemažą paramą. Tai šioje vietoje labai tiktų premjeras Saulius Skvernelis, bet jis turės vieną minusą – bus dvejus metus išdirbęs premjeru. Klausimas, ar parama jam neišsikvėps“, – svarsto TSPMI politologas.
Kada pasirodys pirmieji kandidatai
VU docentė L. Šabajevaitė įsitikinusi, kad protingi kandidatai neskubės pasiskelbti apie dalyvavimą prezidento rinkimuose. „Reikia labai gerai apskaičiuoti laiką, nes ir žurnalistų brolija sugeba surasti kokių nors kabliukų, neigiamos informacijos apie jį. Vėliau tas kandidatas gali būti visiškai nurašytas, o kartu – ir partija. Gauna baudą ir būna išmestas iš žaidimo“, – dėstė politologė. Jos manymu, pirmieji kandidatai pradės ryškėti likus pusmečiui iki prezidento rinkimų, o neoficiali veikla gali prasidėti ir prieš metus.
K. Girnius sako, kad Lietuva – ne Amerika, kuri jau ruošiasi ir 2020-ųjų Prezidento rinkimams. „Manau, kandidatai į Lietuvos prezidento postą pradės ryškėti likus 4–6 mėnesiams. Žmonės neturėtų kantrybės ilgai stebėti politinę kampaniją. Neseniai įvyko parlamento rinkimai. Faktiškai viskas buvo sutelkta į du mėnesius.
Tikiu, kad 2019-ieji bus smagūs metai, nors rimtesnes prognozes daryti dar anksti. Šįkart turėtų būti partijų kandidatai. V. Adamkus ir D. Grybauskaitė atėjo kaip tie, kurie neturi ryšio su tradicinėmis politinėmis partijomis, o šįkart bus kitaip. Bus partijų kandidatai ir taip yra geriau. Amžinas ieškojimas išganytojo ir tikėjimas, kad atsiras koks nors stebukladarys rodo politinės brandos stoką“, – LRT.lt teigė K. Girnius.
Kaip sako politologas M. Jastramskis, praėjusiuose rinkimuose kandidatai dalyvavo vangiai, nes buvo daroma prielaida, kad D. Grybauskaitė yra neabejotinas lyderis. „Šie rinkimai bus tikrai įdomūs. Sunku net atsiminti tikrai konkurencingus rinkimus. Likus dvejiems metams nelabai galime ir pasakyti, kas yra 2–3 pagrindiniai pretendentai į šį postą. Taigi gali rikiuotis nemaža eilė“, – pridūrė politologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui1
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta8
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės14
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
A. Bilotaitė įvardijo, kas lems Lietuvos sprendimą dėl migrantų priėmimo7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija. ...
-
G. Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“. ...
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą2
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų36
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...