Jubiliejų švenčiančianti K.Prunskienė: ir premjerė, ir kunigaikštienė

70-asis pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo premjerės Kazimiros Prunskienės gimtadienis šį antradienį nebus toks džiaugsmingas, kokio reikalautų apvali sukaktis. Patyrusi insultą, pastaraisiais mėnesiais ji turėjo ne tik pamiršti politiką, bet ir iš naujo mokytis kalbėti bei vaikščioti, rašo 15min.lt.

Lygiai prieš metus, per gimtadienį, K.Prunskienė patyrė išeminį insultą. Nuo praėjusio lapkričio ji gydėsi Maskvoje, ten sutiko didžiąsias metų šventes.

Kvietimo gydytis ekspremjerė sulaukė iš Rusijos medicinos mokslų akademijos Neurologijos mokslinio centro Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovo profesoriaus Michailo Piradovo. Jis politikę Vilniuje aplankė vos ištikus insultui, vėliau nuolat domėjosi jos sveikata, skambindavo prižiūrintiems gydytojams. Pasibaigus reabilitacijai Lietuvoje politikė gavo kvietimą reabilitaciją tęsti Maskvoje.

Politikės sūnus Vaidotas Prunskus prieš pusantro mėnesio „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad nemažas gydymo išlaidas tenka padengti šeimos santaupomis, rašo 15 min.

Pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė K.Prunskienė yra ne tik viena garsiausių, bet ir viena prieštaringiausiai vertinamų šalies politikių. Vyriausybės vadove tapusi 1990-aisiais, šias pareigas ėjo mažiau nei metus – smarkiai pakėlus kainas prieš pat 1991-ųjų sausio įvykius ji buvo priversta atsistatydinti.

Vėliau politikei buvo pradėta lipdyti KGB bendradarbės pseudonimu Šatrija etiketė.

Nuo 2005 m. ministrė pašaipiai vadinama ir kunigaikštiene – tokį titulą jai esą už didelius nuopelnus suteikė Rusijoje veikiantys Tarptautiniai asmenybės rūmai. Tai savo parašu patvirtino visos Rusijos patriarchas Aleksijus II.

Portalas 15 min taip pat pastebi, jog į šalies politikos istoriją K.Prunskienė įeis ir dėl atkaklių, bet nesėkmingų pastangų tapti prezidente.

K. Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajone. Su pagyrimu baigusi Vilniaus universitetą, dirbo jame iki 1986-ųjų, tapo ekonomikos mokslų daktare. Užmezgusi ryšius su Frankfurto universitetu, dar sovietmečiu ištrūko gilinti žinių į Vakarų Vokietiją, padirbėjo ir Vengrijoje. Grįžusi tapo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, vėliau – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore.

Politinę veiklą pradėjo 1988 m., buvo viena iš Sąjūdžio dalyvių, signatarė. Tapusi premjere buvo pelnė „gintarinės ledi“ titulą.