J. Pundzius: kalbos dėl pagalbinio apvaisinimo efektyvumo sumažėjimo – be pagrindo

Ar jis tikrai nepalankesnis moterims ir šeimoms, norinčioms susilaukti vaikų? Ar bandymas „prastumti“ embrionų šaldymą nėra susijęs su tuo verslu susijusioms pusėms? Kas pagrįsta moksliškai, o kas tik pelno trokštančioms ir suinteresuotoms pusėms? Apie tai kalbamės su Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku prof. Juozu Pundziumi.

– Ar priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas (draudžiantis kurti daugiau embrionų, nei bus perkelta į gimdą) lems tai, kad moterys pagalbinio apvaisinimo metu bus alinamos didelėmis hormonų dozėmis ar kitais būdais?

– Kaip gydytojas, pažymiu, kad visų pagalbinio apvaisinimo metodikų pirmojo etapo esmė yra subrandinti vienu metu kuo daugiau kiaušialąsčių. Todėl visais atvejais yra skiriami hormoniniai preparatai ir taip daroma nepriklausomai nuo to, koks bus antrasis etapas – šaldomos kiaušialąstės ar embrionai po apvaisinimo. Taigi priimtas įstatymas šiuo aspektu tikrai nesukurs blogesnių sąlygų moters sveikatai. Pagalbinio apvaisinimo technologijos vystymosi pradžioje, kol nebuvo ištobulinta kiaušialąsčių šaldymo metodika, siekiant išvengti pakartotinio hormonų vartojimo ir su tuo susijusių rizikų, buvo taikytas embrionų šaldymas. Tačiau technologijos labai greitai tobulėja ir atveria naujų galimybių. Šiandien kiaušialąsčių šaldymas jau patikimai moksliškai pagrįstas ir išbandytas pasaulinėje praktikoje. Šaldytos kiaušialąstės, kaip ir šaldyti embrionai, lygiai taip pat gali būti panaudoti pakartotiniam moters apvaisinimui ateityje. Kitaip tariant, ir embrionų šaldymas, ir kiaušialąsčių šaldymas atlieka vieną ir tą pačią funkciją – padeda išvengti pakartotinio hormoninio stimuliavimo ir su kiaušialąsčių paėmimu susijusių chirurginių intervencijų.

– Ar draudimas kurti daugiau embrionų, nei bus perkelta į gimdą, reiškia, kad pagalbinio apvaisinimo efektyvumas gerokai sumažės?

– Tokie gąsdinimai neturi mokslinio pagrindo. Naujausi mokslo tyrimai leidžia prognozuoti, kad efektyvumas reikšmingai sumažės. Siūlau pasikliauti labai išsamia ir patikima Lietuvos sveikatos mokslų universiteto embriologų analize, kurioje konstatuojama, jog pasaulio praktikoje šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas ne tik kad nenusileidžia šaldytų embrionų panaudojimo efektyvumui, bet netgi kartais jį viršija. Tai pasitvirtino ir pasaulinėje praktikoje. Juk Maltoje, kurioje veikia panašus kaip Lietuvoje dabar priimtas įstatymas, klinikiniais nėštumais baigiasi 30,77 proc. pagalbinio apvaisinimo bandymų naudojant šaldytas kiaušialąstes. Tai daugiau nei Europos vidurkis.

– Kaip vertinate trečiųjų asmenų gametų donorystės draudimą įstatyme?

– Seimas, priimdamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, pasisakė prieš trečiųjų asmenų lytinių ląstelių donorystę. Lytinių ląstelių donorystė Lietuvoje nebuvo legali ir anksčiau. Svarstant šį klausimą buvo išreikšta daug abejonių dėl donorystės tikslingumo, vaiko teisės žinoti savo tėvus, augti savo biologinėje šeimoje. Aš pritariu šioms abejonėms ir manau, kad tai labai diskusinis klausimas. Manau, kad Seimas pasielgė išmintingai nebeklimpdamas į gilesnius vandenis šiuo aspektu, nes tai galėjo vėl nutolinti taip ilgai laukto įstatymo priėmimą.

– Ar galima teigti, kad priimtas įstatymas (minėti draudimai) yra neatitinkantis šiuolaikinio biomedicinos mokslo?

– Nacionalinė sveikatos taryba dalyvavo svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir dar 2014 m. pabaigoje išreiškė savo pritarimą pagrindinėms įstatymo nuostatoms, kurios įtvirtintos prieš keletą dienų priimtame įstatyme. Taryba yra atkreipusi Seimo dėmesį, kad kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) vis dažniau susilaukia ne tik kitų valstybių įstatymų leidėjų pripažinimo (pvz., per pastaruosius dešimt metų priimti įstatymai Italijoje, Maltoje), bet ir medicinos bendruomenėje. Antai, Amerikos reprodukcinės medicinos draugija yra konstatavusi, kad kiaušialąsčių šaldymas daugiau nėra laikomas eksperimentiniu. Kitaip tariant, pasaulyje kiaušialąsčių šaldymas jau tapo įprastinės medicinos pagalbos dalimi.

Dėl to 2014 metais teikdami Nacionalinės sveikatos tarybos išvadas rašėme, kad, mūsų nuomone, pagrindinės įstatymo nuostatos atitinka naujausius mokslo pasiekimus. Su šia kolegialiai išreikšta Nacionalinės sveikatos tarybos nuostata visiškai sutinku. Tokiu būdu Seimas, priimdamas naujausiais mokslo pasiekimais pagrįstą įstatymą, stumtelėjo Lietuvos biomedicinos mokslą į pasaulinių tyrinėjimų viršūnę, o tai iškiliems šalies medicinos mokslo atstovams atveria galimybes tolesniam naujausių technologijų tobulinimui ir reikšmingu mokslinių tyrimų indėliu prisidėti prie pasaulio medicinos mokslo pažangos.

– Ar priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą yra svarbūs tik medicinos ir mokslo argumentai? Kaip vertinate įstatymą iš etinės pusės?

– Svarbūs visi argumentai. Jų neįmanoma atriboti ir supriešinti, nes mes jau turime pakankamai pavyzdžių netolimoje žmonijos istorijoje ir žinome, kuo baigėsi mokslo iškėlimas aukščiau etikos reikalavimų. Tiek gydytojo veiklą, tiek ir visą sveikatos sistemą saisto ne vien tarnystė mokslui, bet ir etinės pareigos, Hipokrato priesaika, įsipareigojimas saugoti žmogaus gyvybę nuo pradėjimo momento. Netgi Sveikatos sistemos įstatyme apibrėžiant sveikatos priežiūros priimtinumą yra nurodoma, kad priimtina sveikatos priežiūra yra tik ta, kuri teikiama užtikrinant medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį. Mano nuomone, priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas rado tinkamą balansą tarp medicinos mokslo ir medicinos etikos. Iš vienos pusės, įstatyme vieningai dera pažangios technologijos ir pastarųjų metų reprodukcinės medicinos laimėjimas – kiaušialąsčių šaldymas, iš kitos – neabejotinai užtikrinta galimybė nevaisingiems žmonėms pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu ir kartu suteikta apsauga žmogaus embrionui. Sakyčiau, esamomis sąlygomis tai maksimali etikos ir mokslo darna.

Taigi, apibendrinant, pritariu šiam įstatymui ir tikiuosi, kad netrukus mūsų medikai pradės vadovautis nauju pažangiu teisės aktu.