- Joana Lapėnienė, Jovita Sukackaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės vadovo statuso pripažinimas Vytautui Landsbergiui tampa neperžengiamu Rubikonu Lietuvos seimui.
Šįkart, kai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis vėl apie tai prabilo, paaiškėjo, kad tokia idėja nepatinka ne tik daliai parlamento, bet ir jo paties partijai, ir, pirmiausia, valstiečių žaliųjų vadovui.
Politikai mosuoja Konstitucinio Teismo sprendimu ir komentuoja jį kiekvienas taip, kaip supranta. Nors konstitucinės teisės autoritetas sako, kad tuo metu galiojo Laikinasis pagrindinis įstatymas, aukščiausiu valstybės vadovu įteisinęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininką. Jam buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos priimtus teisės aktus, vesti derybas ir pasirašyti tarptautines sutartis, priimti užsienio diplomatinių atstovų įgaliojimus ir atšaukti juos. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas įgaliotas teikti parlamentui ministro pirmininko, Aukščiausiojo teismo pirmininko, generalinio prokuroro ir kt. pareigūnų kandidatūras. Labai panašius įgaliojimus turi šiuo metu ir Lietuvos prezidentas. Taigi, regis su teise viskas gerai, blogiau su politine valia.
Profesoriaus Vytauto Landsbergio anūkas, konservatorių vadovas, įvardijo vieną iš svarbiausių asmenų Seime, atmetančių bet kokią galimybę, kad pagaliau būtų priimtas galutinis sprendimas, ir AT pirmininkas būtų įstatymu pripažintas pirmuoju atkurtos Lietuvos faktiniu valstybės vadovu.
„Didžiausios Seime Valstiečių žaliųjų frakcijos vedlys Ramūnas Karbauskis tikina atidžiai perskaitęs KT nutarimą, ar Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui gali būti pagal prezidento įstatymą skiriama prezidento valstybinė pensija. Tą kartą KT išaiškino, kad Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko ir Prezidento statusas nuo 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinto prezidento statuso skiriasi.
R. Karbauskis sako, kad jo niekas neperkalbės pripažinti, jog 1990-1992 metais aukščiausiu valstybės pareigūnu, tai yra valstybės vadovu, buvo Aukščiausios Tarybos pirmininko pareigas ėjęs V. Landsbergis.
„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ta Konstitucija, kuri buvo priimta ir įsigaliojo, nenumatė galimybės laikyti kurį nors kitą asmenį, nesantį Lietuvos prezidentu ir nerinktą tautos, prilyginti valstybės vadovui. Jeigu Konstitucinis Teismas pats ras norą tai kaip nors komentuoti ir kitaip išaiškinti, tada galimybė atsiras tą klausimą svarstyti“, – sakė R. Karbauskis.
R. Karbauskiui pritaria Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė. Šios partijos atstovai jau senokai demonstruoja nepalankumą konservatorių partijos garbės pirmininkui.
2014 m. per sausio 13-osios minėjimą lenkų rinkimų akcijos frakcija surengė demaršą – išėjo iš posėdžių salės, vos tik profesorius V. Landsbergis pakilo į tribūną. Dabar Seimo narė R. Tamašunienė sako esanti tvirtai įsitikinusi, kad 1991 m., pačiu sunkiausiu Lietuvai metu, valstybei vadovavo ne V. Landsbergis.
„Man atrodo, kad tas klausimas uždarytas dėl to, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs šiuo klausimu“, – teigė R. Tamašunienė.
Savo argumentus traukia ir partijos „Tvarka teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
„Mes prieš, nes neturi teisės Seimas tokių dalykų priiminėt. Šiaip tai aš – teisininkas, tai džiazuoti, kada atsistoja ir džiazuoja dabar politologai ir visokio kitokio plauko žmonės, tai man yra pats įdomiausias dalykas,“ – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Penktą kadenciją Seime dirbantis Algirdas Sysas sako, kad šį kartą socialdemokratų frakcija Vytauto Landsbergio klausimo nesvarstė, tačiau prieš tai kelis kartus, kai buvo bandoma įteisinti jo statusą, dauguma frakcijos narių stojo prieš
„Mano galva, vėlgi: jis tikrai nebuvo vadovas,“ – sakė A. Sysas.
Paklaustas, kas tuomet vadovavo valstybei 1991 m., A. Sysas atsakė: „Aukščiausioji Taryba, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas – taip, buvo Vytautas Landsbergis. Bet kad tai būtų įvardinta kaip valstybės vadovas, tai man neteko niekur skaityt“.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius Vytautas Sinkevičius svarsto, kad daugelis tarp žodžių „valstybės vadovas“ ir Lietuvos prezidentas deda lygybės ženklą, bet taip nėra. Nuo 1990 m., kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, iki pat 1992 m., kai referendumu priimta Lietuvos Konstitucija, galiojo Laikinasis pagrindinis įstatymas. O jame nustatyta, kad aukščiausias valstybės pareigūnas yra Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.
„Esmė yra tokia: negalima priimti įstatymo, kuriame būtų konstatuota, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo prezidentas. Konstitucinis Teismas pasakė, kad taip elgtis negalima. Bet Konstitucinis Teismas nepaneigė, kad 1990-1992 metais Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo valstybės vadovas. Taigi, jeigu bus priimtas įstatymas, kad buvo valstybės vadovas, jis neprieštaraus Konstitucijai ir Konstitucija nedraudžia to padaryti“, – sakė M. Romerio Universiteto Konstitucinės teisės katedros profesorius dr. V. Sinkevičius.
Seimo pirmininkas tikina, kad nuo balandžio brandino idėją pagaliau įteisinti tai, kas ir taip aišku: atkūrus Nepriklausomybę nuo 1990 iki 1992 m., kai referendumu buvo priimta Lietuvos Konstitucija, kuri įteisino prezidento instituciją, valstybei vadovavo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. Tuo metu šias pareigas ėjo prof. V. Landsbergis.
„Mano kalbose nė vienoje vietoje nebuvo paminėtas žodis „prezidentas“. Aš laikausi tos pozicijos, kad mūsų garbingiausių asmenų nuveikti darbai turėtų būti įvertinami. Šiuo atveju – net ne darbai. Šiuo atveju – pripažinimas de jure, kas buvo de facto – kad buvo valstybės vadovas“, – aiškino V. Pranckietis.
Laisvės premijų komisijos pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad kiekvienas turime savo požiūrį į profesoriaus Vytauto Landsbergio nuopelnus valstybei. Tai rodo ir 2015 m. kilusi audra dėl Laisvės premijos skyrimo V. Landsbergiui. Seimas balsų dauguma siūlymą atmetė. Šį kartą klausimas viešumon iškeltas nepasitarus, todėl diskusija bevaisė.
Tai tiesiog belieka išreikšti apgailestavimą, kad šitas klausimas ištraukiamas tada, kada nėra bendro sutarimo, ir jis tiesiog kiršina visuomenę ir skaudina žmones, kurie yra šito klausimo centre.
„Tai tiesiog belieka išreikšti apgailestavimą, kad šitas klausimas ištraukiamas tada, kada nėra bendro sutarimo, ir jis tiesiog kiršina visuomenę ir skaudina žmones, kurie yra šito klausimo centre“, – kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Beje, šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Konstituciją 1992 m. buvo įpareigotas pasirašyti tuo metu aukščiausias valstybės pareigūnas, kitaip tariant, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas V. Landsbergis
„Teisine prasme čia viskas aišku. Tiesiog politikai stokoja valios, politinės valios pripažinti teisine forma, t.y. priimti įstatymą ir konstatuoti, kad V. Landsbergis, kaip Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, buvo pirmasis atkurtos nepriklausomos valstybės vadovas. Teisiniu požiūriu čia viskas akivaizdu“, – sakė dr. V. Sinkevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos2
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien5
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką4
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai3
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda: Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L. Volkovo užpuolimu Vilniuje14
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Marijampolės ir Mažeikių tarybos narėms pareikšti įtarimai piktnaudžiavus ir sukčiavus4
Marijampolės savivaldybės tarybos narei Vaidai Pituškienei ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narei Linai Rimkienei pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarybos narių veiklai skirtomis lėšomis, penktadienį pranešė Speci...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui3
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta14
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės20
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...