Istorijos puslapiai: kaip A. Smetona prezidentavo pasitraukęs iš Lietuvos

1941 m. vasario 14 d. A.Smetona su žmona pasiekė Rio de Žaneirą. Uoste Lietuvos prezidentą pasveikino aukštas Brazilijos valdžios pareigūnas ir Brazilijos lietuviai. Lietuvos prezidentą priėmė Brazilijos prezidentas Getulio Vargas ir užsienio reikalų ministras Osvaldas Aranja.

"Gelbėjau Lietuvos garbę"

Kadangi A.Smetona turėjo pasirūpinti ir dviejų savo vaikų šeimų išvykimu į JAV, jam labai trūko pinigų. 1940 m. gruodį pirmieji Niujorką pasiekė duktė M.Valušienė su vyru. A.Smetona su žmona kelionę galėjo tęsti tik po to, kai Brazilijoje iš Lietuvos pasiuntinio Pietų Amerikai Kazimiero Graužinio pasiskolino pinigų.

Už juos įsigijo kelionės laivu bilietus į Niujorką ir dalį pinigų nusiuntė Šveicarijoje likusiai sūnaus Juliaus šeimai, kuri dėl 1940 m. rugpjūčio 23 d. Berlyne gimusio antrojo sūnelio Juozo Mindaugo turėjo šiek tiek atidėti kelionę.

1941 vasario 26 d. Smetonos išplaukė į Niujorką. Kovo 10 d. Niujorko uoste A.Smetoną su žmona pasitiko Lietuvos atstovai JAV Povilas Žadeikis ir Jonas Budrys, o uoste jų laukė apie 30 JAV spaudos atstovų, fotografų ir keletas kino kronikininkų bei gausus lietuvių būrys.

Kovo 13 d. viešbutyje "Hotel Pierre" įvyko prezidento A.Smetonos iškilmingas sutikimo vakaras, kuriame dalyvavo daugiau kaip 400 svečių, tarp jų ir Latvijos bei Estijos atstovai. Estijos atstovas J.Kaivas sveikino A.Smetoną – vienintelį laisvą ir gyvą Baltijos valstybių prezidentą. A.Smetona savo kalboje pabrėžė: "Gelbėdamas save ir savuosius, gelbėjau Lietuvos garbę ir vardą."

Neįstengė būti pasyvus

Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad A.Smetona JAV valdžios atžvilgiu yra privatus asmuo, tačiau Lietuvos konstitucinės teisės požiūriu jis formaliai "tebesiskaito Lietuvos Prezidentu", todėl "Lietuvos piliečiams, kaip ten Lietuvoje, taip užsieniuose gyvenantiems, p. A.Smetona tebėra Lietuvos Prezidentas užsienio atostogose sveikatai pataisyti".

Nors prieš gaudamas vizą į JAV A.Smetona pasižadėjo, kad šioje šalyje gyvens kaip privatus asmuo, tačiau iki pat mirties Amerikoje jis buvo tituluojamas Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidentu arba Lietuvos Respublikos prezidentu egzilyje.

A.Smetonos visuomeninė ir politinė veikla Amerikoje buvo aktyvi ir labai įvairi. Jis lankė lietuvių bendruomenes, skaitė paskaitas, susitiko su aukščiausio rango JAV valstybės atstovais, viešose kalbose primindavo sovietų įvykdytą Lietuvos aneksiją.

1943 m. gegužę A.Smetona laiške majorui generolui Deividui Preskotui Berouzui rašė: "Tačiau, ko tolyn to daugyn ilgiuosi savo tėvynės, pirma Sovietų, o dabar Vokiečių pavergtos ir kamuojamos. Daugiausia vargina mane ir mano kompatriotus klausimas, ar bus mūsų tėvynė išvaduota, ar mes galėsim jon grįžti laisvon ir nepriklausomon" (Antano Smetonos korespondencija 1940–1944 m., sudarė D.Dapkutė, Kaunas, 1999, p. 170).

Autentiški liudijimai

1943 m. aktyvią A.Smetonos veiklą pristabdė ir JAV Vyriausybė, kuriai įstojus į Antrąjį pasaulinį karą ir tapus SSRS sąjungininke egzilyje veikiantis Lietuvos prezidentas tapo kliuviniu. A.Smetonos veikla Amerikoje buvo suvaržyta, tačiau jis ir toliau degė noru suvienyti lietuvių išeivijos pajėgas, svarstyti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimus. Nepaisant nesėkmių politinėje veikloje, A.Smetona džiaugėsi, kad jam pavyko išsaugoti šeimą, kad jo vaikai įsikūrė Amerikoje. Prezidento veiklą nutraukė 1944 m. sausio 9 d. namuose kilęs gaisras, per kurį jis žuvo.

Ką Lietuvos išlaisvinimo labui dirbo prezidentas A.Smetona Amerikoje? Kaip ir kada jis pasiekė Niujorką? Kur gyveno jo šeima JAV? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų lankytojai ras apsilankę Istorinėje prezidentūroje Kaune.

Bendradarbiaujant su VDU Lietuvių išeivijos institutu, Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos "Lituanikos" skaitykla lankytojams pristatoma unikali medžiaga: nuotraukos, dokumentai ir dokumentinis filmas.

Džiugina užmegzti ryšiai su Smetonų šeimos giminėmis ir palikuonimis, Sigute Smetonaite-Petrauskiene ir Klivlande gyvenančiu prezidento A.Smetonos vaikaičiu Vytautu Juliumi Smetona ir jo dukra Ann Marie Smetona, kurie maloniai pasidalijo asmeninių archyvų nuotraukomis.


Kas? Paroda "Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje".
Kur? Istorinėje prezidentūroje Kaune.
Kada? Veikia iki 2015 m. vasario 22 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To "angelas" ir panasiems

To "angelas" ir panasiems portretas
Nutilkit apgailetini vatos rusofilai, vaziuokit maskvon

"Angelas"

"Angelas" portretas
Zinot ka, tai siandien musu politine "grietinele" ne kitaip gelbetu Lietuva. Gal ne visi, bet dauguma. Koks salies prezidentas, jeigu jam nesvarbu salies ateitis, kodel nerasote kur atsidure zmogus, kuri paliko vietoje saves isvykes "atostogu". gerb. Ponia Prezidente, kaip Jus pasielgtute Smetonos situacijoje? Juk siandien galimybe pakankamai prieinama pasekti Smetonos kaliosu pedsakais, Ras ir nera Prezidentes! Gal geriau uzmirst isdavikus Lietuvos. Lietuviai tokie jau. Neduok Dieve tokio prezidento!

SMETONA

SMETONA portretas
Kauno kino studijos kūrybinė grupė pristato spektaklį „Smetoną“, sukurtą pagal G. Jankaus pjesę ,,Kybartų aktai“ (rež. Vytautas Balsys). Spalio 11 d. 18 val. kino teatro ,,Romuva“ scena pavirs dviejų istorinių asmenybių - Lietuvos Prezidento A. Smetonos ir Ministro Pirmininko A. Voldemaro - susitikimo vieta. Spektaklio režisieriaus Vytauto Balsio teigimu, ,pjesės autorius G.Jankus pateikia menamą, tačiau labai įtikinamą sceninį įvykį, kuris paremtas menine kalba ir aistringu istorinių priežasčių ieškojimu, kas kaltas dėl Lietuvos likimo 1940 metais.
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių