Interpeliacija A. Verygai – tik oro virpinimas?

O šią savaitę „Vilmorus“ apklausoje surinko daugiausiai neigiamų vertinimų – beveik 53 proc., prieš mėnesį tokių buvo arti 42 proc. Žmonės nuomonę reiškia balsuodami, o politikai ėmėsi interpeliacijos. Vis dėlto, kad interpeliacija – tik oro virpinimas, neskuba neigti ir jos siekiantys. Taigi Seimo opozicija sveikatos apsaugos ministrui pateikė 15 klausimų, tačiau patys kaip svarbiausius išskiria vos kelis. Labiausiai A. Veryga kritikuojamas dėl situacijos vaistinėse.

Seimo opozicija kaltina sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą, kad šis, birželį Seimui balsuojant dėl Farmacijos įstatymo pataisų, nenumatė, jog nuo lapkričio įteisinti slaptieji vaistų pirkėjai sukels chaosą.

„Sukeltas chaosas vaistinėse, dabar jau lieka kalti vaistininkai. Pacientai lekia pas gydytojus, kad gautų receptus. Gydytojai nespėja aptarnauti, tada kalti gydytojai. Tai gal čia kažkas kitas kaltas, o ne farmacininkai ir gydytojai?“ – klausė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Ministerija, matyt, tiesiog neturi stratego, kuris galėtų numatyti, kas įvyks po vieno ar kito sprendimo. Šiuo atveju ministras nieko nenumatė, neatsižvelgė į pasekmes ir išėjo, kas išėjo“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnas Bronislovas Matelis.

Sukeltas chaosas vaistinėse, dabar jau lieka kalti vaistininkai. Pacientai lekia pas gydytojus, kad gautų receptus. Gydytojai nespėja aptarnauti, tada kalti gydytojai. Tai gal čia kažkas kitas kaltas, o ne farmacininkai ir gydytojai?

„Suprantu tuos, kurie bando sakyti, kad mes neįvertinome situacijos. Bet turbūt sutiksite, kad sudėtinga kokiu nors būdu atspėti, kiek nesilaikoma kažkokios tvarkos, jeigu tie patys vaistininkai, kurie labai priekaištavo dėl kontrolinių vaistų pirkimų, sakė, kad viskas yra gerai“, – teisinasi A. Veryga.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys sako, kad birželį Seimo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis įteisinti slaptieji pirkėjai, buvo rengiamos beveik penkerius metus ir niekas nesitikėjo tokios reakcijos.

„Ši diskusija sena, prasidėjo 2013 metais. Tai ministro Vytenio Andriukaičio laikai. Ministrės Rimantės Šalaševičiūtės laikais [įstatymo pataisų projektas] iš vyriausybės pateko į Seimą, kur buvo svarstomas ilgai, pritarta nebuvo. Paskui SAM nutarė, kad reikia pakartotinai teikti ir galų gale šiais metais jis buvo priimtas“, – pasakoja G. Barcys.

Prasidėjus triukšmui dėl slaptųjų pirkėjų, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad bus taikomas pereinamasis pusmečio laikotarpis – iki gegužės nustatę pažeidimų slaptieji pirkėjai nebaus. Lietuvos vaistinių asociacijos statistika rodo, kad receptinių vaistų pardavimas per tris spalio ir tris lapkričio savaites nukrito vos vienu procentu, vadinasi, sukeltas ažiotažas be pagrindo?

Seimo opozicija susirūpino ir dėl to, kad sveikatos apsaugos ministras neskuba kelti algų medikams. Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF) pinigų pakankamai, tačiau lėšų perteklius – daugiau nei 68 mln. eurų – nukreipiamas į valstybės biudžeto rezervą.

„Kodėl būtent medikų sąskaita, kodėl būtent PSDF rezervo lėšomis yra kamšomos biudžeto skylės? Norint sausio 1 dieną parodyti gerai subalansuotą biudžetą nenaudojama galimybė medikams pakelti algas“, – tvirtina Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

„Jeigu mūsų biudžetas pilnas pinigų, tai tada kyla klausimas: gal tada reikia atlyginimams skirti?“ – sako B. Matelis.

Sveikatos apsaugos ministras atkerta, kad dabar oponentai demonstruoja didelį susirūpinimą medikų gerove, nors anksčiau liepė veržtis diržus: „Kai buvo sudėtinga situacija, jie labiausiai ir nupjaustė medikams atlyginimus, ir tada jokių skrupulų jie tikrai neturėjo.“

Politikų susirūpinimą medikais, matyt, pakėlė neseniai įsisteigęs Lietuvos medikų sąjūdis, surinkęs dešimtis tūkstančių parašų po peticija, kurioje – reikalavimas 30-čia proc. kelti algas visam medicinos personalui jau nuo sausio.

„Lietuvos medikų sąjūdis yra įgaliotas daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, daugiausia gydytojų ir slaugytojų, kalbėti tik apie vieną skaičių – tai yra 30 proc. nuo sausio 1 d. Mes laikomės šios pozicijos ir jos nekeičiame“, – lapkričio 8 dieną kalbėjo Medikų sąjūdžio tarybos pirmininkas dr. Vytautas Kasiulevičius.

Sveikatos apsaugos ministras tokios dovanos Naujųjų proga nepažadėjo, su medikų profsąjungomis suderėjęs algas didinti tik nuo gegužės ir tik 20-čia procentų. Šią savaitę po pokalbio su premjeru vienas iš Medikų sąjūdžio įkūrėjų pakeitė nuomonę.

„Tai, ką šiandien susitarėme, – didelis pasiekimas. Tai, ką vyriausybė gali ir žino, – 20 proc. nuo gegužės 1-osios“, – lapkričio 21 d. sakė V. Kasiulevičius.

Profesorius V. Kasiulevičius jau pasitraukė iš Medikų sąjūdžio vadovo posto, bet klausimas išlieka – ką siekia įrodyti opozicija, jei ministro ir premjero siūlymas dėl atlyginimų sulaukė labiausiai dėl jų sukilusio Medikų sąjūdžio pritarimo?

A.Verygos klausiama, kodėl jis asmeniškai vertė gydymo įstaigas prisijungti prie vis dar šlubuojančios e. sveikatos sistemos, rašyti elektroninius receptus, kodėl ketina investuoti į šią sistemą 18 mln., nors ji esą veikia vos trečdaliu pajėgumo.

„Tas tvarkas ir investicijas padariau ne aš, tai padarė tie, kurie planavo iki manęs, ir ji  [e. sveikatos sistema] buvo sukurta ne mūsų“, – aiškina A. Veryga.

Ir iš tiesų, čia vertėtų prisiminti, kad e. sveikatos projektas pradėtas 2000-aisiais, jį kuriant prisidėjo dvylika A. Verygos pirmtakų, tarp kurių buvo ir šiuo metu opozicinių partijų deleguoti sveikatos apsaugos ministrai. E. sveikatos įgyvendinimo istoriją dabar narplioja parlamentinė tyrimo komisija.

Tam, kad atstatydintų A. Verygą iš sveikatos apsaugos ministro pareigų, „už“ turi balsuoti 71 parlamentaras. Opozicija savo galimybes vertina kritiškai – po interpeliacijos tekstu pasirašė 46 parlamentarai.

„Aš esu realiai mąstantis žmogus ir manau, kad ši interpeliacija padės A. Verygai kritiškai įsižiūrėti į save ir savo darbą. Daugiau, manau, pasekmių nebus“, – sako B. Matelis.

„Jei jis liks dirbti, tai visi, kurie balsuos už jo pasilikimą, prisiims ir dalį atsakomybės už būsimą jo darbo vertinimą“, – tvirtina G. Landsbergis.

„Kiti kolegos turėtų įvertinti ir savo elgesį, kai neprognozuoja pasekmių lygiai kaip ir ministras. Sako – vis tiek ministras turėjo numatyti. Sutinku, bet patys politikai taip pat turi numatyti galimas pasekmes“, – įsitikinęs E. Gentvilas.