I. Šimonytė ministrų pavardes žada paskelbti „artimiausiu metu“

„Manau, kad vakarop galbūt turėsiu daugiau informacijos, kada bus paskelbti kandidatai, kuriuos aš siūlysiu. Kol kas neapibrėžtu statusu, kadangi kol kas neturiu jokių oficialių galimybių siūlyti, kol niekas dėl manęs nebalsavo“, – antradienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

I. Šimonytė pažymėjo, jog parlamente nebalsavus dėl jos pačios kandidatūros, oficialiai ministrų ji teikti prezidentui Gitanui Nausėdai negali.

„Dabar yra tokia darbinė stadija, bet, aišku, tos  pavardės kažkada artimiausiu metu bus atskleistos, ir turbūt vakare aš galėsiu jums pasakyti daugiau, kada ir kokiu būdu“, – teigė kandidatė į premjeres.

Klausiama, ar vakare bus praneštos pavardės, ji teigė dabar dar negalinti pasakyti.

Pasak I. Šimonytės, oficialiai siūlomas Ministrų kabinetas anksčiausiai prezidentui  galtų būti pateiktas kitą savaitę, jos žiniomis, jos pačios kandidatūra turėtų būti teikiama ketvirtadienį.

„Tai (oficialus kabineto tiekimas) galėtų įvykti anksčiausiu atveju kitą savaitę, bet kadangi tam tikra duoklė viešumui jau turėtų būti atiduota ir visuomenė turi teisę žinoti, kokias pavardes aš siūlyčiau svarstyti, tas bus žinoma gana greitai, informuosiu vakare, kokiu būdu ir kaip“, – sakė kandidatė į premjeres.

Prezidentūra yra patvirtinusi BNS, kad I. Šimonytės kandidatūra Seimui bus teikiama ketvirtadienį.

I. Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas siūlo centro dešinės koalicija, kurią sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Jie Seime turi 74 mandatus iš 141.

Kol kas neapibrėžtu statusu, kadangi kol kas neturiu jokių oficialių galimybių siūlyti, kol niekas dėl manęs nebalsavo.

Pagal Seimo statutą, prezidentui pristačius kandidatūrą, pretendentui suteikiamas žodis, jis atsako klausimus. Po to svarstyti ministro pirmininko kandidatūrą perduodama frakcijoms. Jos kandidatūrą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.

Ne vėliau kaip per savaitę nuo premjero kandidatūros pristatymo turi būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti.

Ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti šios Vyriausybės programą. 

Neturi nieko prieš A. Norkienę

I. Šimonytė teigia neturinti nieko prieš „valstiečių“ į Seimo vicepirmininkes siūlomą Aušrinės Norkienės kandidatūrą. Būtent jos galimybėmis užimti postą Seimo valdyboje suabejojo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Nieko neturiu prieš ponią Aušrinę. Tikrai labai mažai esame bendravusios“, – žurnalistams Seime teigė politikė, pridurdama, kad konservatorių frakcija dėl „valstietės“ kandidatūros balsuos laisvai.

„Jei aš neklystu, frakcijos sprendimas yra balsuoti laisvai. Tad, matyt, žmonės tiesiog vertins pagal savo kažkokią asmeninę patirtį“, – teigė ji.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis antradienį informavo, kad, nepaisant Seimo pirmininkės reikštų abejonių, „valstiečių“ atstovės A. Norkienės kandidatūra į Seimo vicepirmininkes tikrai bus teikiama svarstyti Seimui.

Jei aš neklystu, frakcijos sprendimas yra balsuoti laisvai. Tad, matyt, žmonės tiesiog vertins pagal savo kažkokią asmeninę patirtį.

Du pavaduotojus turinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį įregistravo keturis nutarimų projektus, kuriais teikia Seimui dar keturias kandidatūras į laisvas Seimo vicepirmininko pareigas.

Tai Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Paulius Saudargas, Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė A. Norkienė ir dar vienos valdančiosios Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas.

Dėl Seimo viešbučio skubos tvarka niekas nieko nedarys

I. Šimonytė sako, kad dėl Seimo viešbučio privatizavimo skubos tvarka nebus sprendžiama, tačiau galėtų atsirasti darbo grupė, kuri pasiūlytų racionaliausią sprendimą.

„Reikia skaičiuoti, nes yra tokia dvilypė situacija. Viena vertus, atrodo, kad jei dabar reikėtų mokėti nuompinigius Seimo nariams, kurie nėra vilniečiai, kad jie galėtų išsinuomoti būstą, tai tarsi tas atrodo brangiau negu dabar mokama už viešbučio eksploataciją, bet jeigu mes įvertinsime, kiek reikia įdėti investicijų tam, kad Seimo viešbutis būtų šiek tiek atnaujintas ir sutvarkytas, tada jau kaštų ir naudos analizės atrodo visiškai kitaip“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

Ji pridūrė mananti, kad dėl to skubos tvarka sprendžiama nebus.

Manau, kad čia skubos tvarka niekas nieko nedarys todėl, kad ir Seimo biudžetas nuo to priklauso, ir daugiau darbo reikėtų padaryti.

„Manau, kad čia skubos tvarka niekas nieko nedarys todėl, kad ir Seimo biudžetas nuo to priklauso, ir daugiau darbo reikėtų padaryti. Bet jei kanceliarijoje atsirastų solidi darbo grupė, kuri gali paskaičiuoti skirtingų variantų kaštus ir naudą ir pasiūlyti Seimui racionaliausią sprendimą, tai būtų vienas iš geresnių darbų, kuriuos galime padaryti“, – sakė I. Šimonytė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neneigia, kad yra svarstoma idėja privatizuoti Seimo viešbutį.

„Tokia idėja yra svarstoma. Mes koalicijos formatu labai rimtai svarstome tokią idėją. Mano asmenine nuomone, galbūt šis klausimas jau yra pribrendęs, bet tai yra bendras koalicijos sprendimas“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Įprastai išlaidos Seimo viešbučiui padidėja Seimo kadencijų pasikeitimo metais, kai reikia atlikti papildomus remonto darbus, baldų, įrangos pirkimus.

Seimo kanceliarija kadencijų kaitos laikotarpiu numato suremontuoti 16 blogos arba patenkinamos būklės butų Seimo viešbutyje. Planuojama, kad paprastojo remonto darbams bus išleista apie 203 tūkst. eurų.

Savo susitikimo su A. Duda nekomentuos

I. Šimonytė su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda susitiks trečiadienio rytą. Pasak jos, šis susitikimas neturi oficialaus statuso, todėl platesnių komentarų ji pateikti negalinti.

„Aš kol kas esu Seimo narė, neturinti jokio oficialaus statuso. Todėl susitikimas su Lenkijos prezidentu bus privačių pusryčių pobūdžio ir mes tiesiog padiskutuosime, kaip pagal tokį formatą yra diskutuojama. Jokių didesnių komentarų aš dabar negaliu pasakyti, nes tai nebus ministro pirmininko ir prezidento susitikimas. Tai bus visai kitokio žanro susitikimas“, – teigė ji.

Paklausta, ar A. Dudai išreikš susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Lenkijoje, I. Šimonytė neatsakė.

„Žmogaus teisių klausimas yra universalus klausimas, ir tai yra viena pagrindinių ES vertybių. O ant šitos vertybės ES yra ir sukurta. Iš žmogaus teisių kyla visos kitos teisės, kurias savo gyvenime turime ir vertiname. Tai taip aš galėčiau šiame etape atsakyti. Tačiau su Lenkijos prezidentu neturėsime oficialaus susitikimo statuso, tai susitikimo turinio aš nekomentuosiu“, – teigė ji.

ELTA primena, kad spalio mėnesį Lenkijos Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, abortas yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Nuo tos dienos šalyje rengiami masiniai protestai. Tokį Lenkijos KT sprendimą pasmerkė Europos Taryba.

Lenkijos vadovas A. Duda. darbo vizito Lietuvoje vieši lapkričio 17-18 dienomis.