Į recesijos liūną nugrimzdusią Latviją ištiko politinė krizė (papildyta)

Recesijos apimtoje Latvijoje kilo nauja krizė, kai iš valdančiosios koalicijos pasitraukė didžiausia partija ir vyriausybė neteko daugumos parlamente.

Nesutarė dėl taupymo

Liaudies partijos valdyba trečiadienį pasitraukė iš valdančiosios koalicijos ir atšaukė savo ministrus iš vyriausybės. Partijos lyderis Andris Škelė sakė, kad šis sprendimas priimtas vyriausybės vadovui Valdžiui Domrovskiui atsisakius pasirašyti su partija susitarimą dėl taupymo žingsnių, įskaitant mokesčių kėlimo įšaldymą.

Partija turi 19 balsų Seime. Pasitraukus liaudininkams, dabar jau keturių partijų centro dešiniųjų koalicija 100 vietų Seime turi 47 mandatus. Tai mažina jos galimybes patvirtinti priemones, kurias įgyvendinti šalis pažadėjo mainais į tarptautinę finansinę pagalbą, kuri teikiama nuo 2008 m. pabaigos.

Liaudies partija ne kartą garsiai reiškė nepritarimą taupymo priemonėms, kurias įgyvendinti šalis įsipareigojo pagal susitarimą dėl 7,5 mlrd. eurų finansinės pagalbos, kurios skyrimą prižiūri Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Neseniai Liaudies partija pasisakė prieš tai, kad būtų pratęstas vyriausybės mandatas derėtis su kreditoriais, todėl V.Dombrovskiui teko kliautis opozicijos balsais.

Nesijungs, bet parems

Ministras pirmininkas tvirtina, kad dabar svarbiausia pasirūpinti šalies finansiniu stabilumu, kuris savo ruožtu garantuos galimybes vykdyti tarptautinės paskolos programą. Vyriausybės vadovas įsitikinęs, kad jo kabinetas gali toliau dirbti be liaudininkų. Jo atstovė spaudai Lyga Krapanė pareiškė: „Mes tęsime darbą kaip mažumos vyriausybė“.

Likusios keturios valančiosios koalicijos partijos sutiko toliau dirbti mažumos vyriausybėje. Tačiau valdantieji supranta, kad neturėdami tvirtos balsų daugumos negalės priimti nepopuliarių sprendimų. Todėl premjero partija „Naujasis laikas“ vakar pradėjo derybas su kitomis politinėmis partijomis, tarp jų ir opozicinėmis.

„Norime pakviesti Latvijos pirmosios partijos ir „Latvijos kelio“ susivienijimą (LPP/LK) į vyriausybę“, - atskleidė „Naujojo laiko“ pirmininkė Solvita Abuoltinia. Jos minėtas susivienijimas Seime turi 10 vietų. LPP/LK lyderiai kalbėjo, kad rems vyriausybę, tačiau neprisijungs prie koalicijos. Galutinį sprendimą susivienijimas priims pirmadienį.

Dirbti bus sunku

Nepartinis prezidentas Valdis Zatleris sakė, kad toliau remia vyriausybę: „Jos sėkmė yra viena svarbiausių šalies ekonomikos atsigavimo sąlygų.“

Tačiau ekspertai pripažįsta, kad mažumos vyriausybės darbas gali strigti.

„Latvija turi didelę mažumos vyriausybių darbo patirtį, - naujienų agentūrai AFP sakė politologas Nilas Muižniekas iš Latvijos universiteto. - Kurį laiką jos gali funkcionuoti, tačiau negali priimti nepopuliarių sprendimų.“

Latvijos politiką nestabilumo šešėlis temdo nuo tada, kai ši 2,2 mln. gyventojų turinti šalis byrant Sovietų Sąjungai 1991-aisiais atgavo nepriklausomybę. V.Dombrovskio kabinetas yra jau penkioliktasis po nepriklausomybės atgavimo.

Įtampą kursto rinkimai

Politologai teigia, kad Latvijos politinė padėtis bus įtempta iki visuotinių rinkimų, kurie įvyks spalį.

Liaudies partija jaučia didelį spaudimą, nes yra partijų populiarumo reitingų lentelės dugne. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad ji gali neįveikti patekimui į Seimą būtino 5 proc. barjero.

Partija, kuri nuo 2004 m. gruodžio iki 2007-ųjų gruodžio vadovavo vyriausybei, kaltinama dėl dabartinės katastrofiškos padėties, nes esą ignoravo įspėjamuosius gresiančios finansų krizės ženklus, kurie buvo matyti jau tuo metu, kai šalies ekonomikos augimas dar buvo dviženklis.

Latviją ištikusi ekonominė recesija buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje, kurios nare ji tapo 2004-aisiais.

2008 metais jos ekonomika susitraukė 4,6 proc., o pernai bendrasis vidaus produktas sumažėjo 18 proc. Prognozuojama, kad šiais metais Latvijos ekonomika susitrauks dar 4 proc.

Eksperto komentaras

Apie Latvijos vyriausybės ateitį portalui pasakojo šios šalies politologas Aigaras Freimanis.

- Kas dabar laukia Latvijos vyriausybės, kai iš valdančiosios koalicijos pasitraukė Liaudies partija?

- Man atrodo, šiuo metu realiausias scenarijus yra toks, kad išsilaikys „status quo“: dirbs mažumos vyriausybė, o per svarbius balsavimus ją palaikys viena ar kita frakcija. Tai reiškia, kad susiformuos du valdžios centrai: riboto veiksnumo vyriausybė ir parlamento opozicija, kuri tam tikrais atvejais turės daugumą. Visos partijos rengiasi rinkimams ir turi savo tikslus, todėl kartais jos gali atsisakyti bendradarbiauti.

Opozicija tikriausiai nedalyvaus valdančiosios koalicijos formavime, nes tai šiuo metu niekam neapsimoka. V.Dombrovskio vyriausybė toliau derėsis su užsienio kreditoriais - tai pagrindinis vaidmuo, skirtas šiam kabinetui. Tokiu būdu, be kokių nors staigių judesių, mes artėsime prie rinkimų.

- Ar mažumos vyriausybė bus gyvybinga?

- Jeigu ji nesiims staigių ir netikėtų sprendimų, ją palaikys. Tiesiog nelies. Tačiau tam tikrų staigmenų vyriausybė gali tikėtis.

Dabar ministrų kabinete atsilaisvino penki portfeliai, ir opozicija, pasinaudodama daugumos teise gali bandyti reformuoti vyriausybę ir sumažinti ministerijų skaičių. Tokia planai dabar yra svarstomi. Aišku, vyriausybė negalės tam pasipriešinti.

Kitaip tariant, opozicija bandys demonstruoti galią, bet apkarpyta ir silpna vyriausybė bus saugoma.

- Taigi tikimybė, kad vyriausybė subyrės, yra visiškai niekinė?

- Ji gali tik pati žlugti, opozicija jos nežlugdys. To niekas nenori, ir niekas kol kas apie tai net nešnekėjo.

V.Dombrovskis gali pats pareikšti, kad neturėdamas pakankamos paramos parlamente toliau negali dirbti, ir sudėti įgaliojimus. Manau, šiuo metu tai yra bene vienintelis scenarijus. Pats premjeras kol kas tokios galimybės nekomentavo ir netgi netiesiogiai paneigė. Tačiau šiandien (ketvirtadienį - red. past.) įvyks likusių koalicijos partnerių susitikimas, per kurį bus nuspręsta, kaip ir kuria kryptimi toliau dirbs vyriausybė.

- Kaip į politinį nestabilumą Latvijoje reaguos užsienio kreditoriai?

- Manau, jiems bus pasiųstas signalas, kad ir mažumos vyriausybė, ir daugumos opozicija parlamente pasiryžusios tęsti bendradarbiavimą. Tarptautiniam valiutos fondui svarbiau žinoti, kur yra valdžios centras, kur yra tie žmonės, kurie nustato darbotvarkę ir politikos kryptį. Manau, jam nėra labai svarbu, ar tai yra mažumos vyriausybė, ar parlamentas. Svarbiausia, kad bendradarbiavimas tęstųsi atsižvelgiant į sąlygas, kurias iškėlė Tarptautinis valiutos fondas. Mano nuomone, abi pusės su tuo sutinka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių